Stulpais virtę medžiai: apgenėti tinkamai ar nelabai? (3)

Regina GENIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2019-06-10 07:12

Eligijus įsitikinęs, kad taip apgenėti medžiai neilgai trukus nudžius. Skaitytojo atsiųstos nuotraukos

Budrūs miestiečiai, reiškę nepasitenkinimą dėl įvairiose miesto vietose pjaunamų medžių, iškėlė dar vieną problemą. Jie įširdę klausia, kas atsakys už nemokšišką medžių genėjimą, po kurio jie nudžiūva. Miestelėnai įtarinėja, gal taip užmaskuotai vykdoma medžių naikinimo politika. Valdininkai teigia – viskas esą tvarkoje.

„Sunku žodžiais nusakyti“

Tauragiškiui Eligijui kilo įtarimas, jog medžiams genėti leidimai išduodami tikintis, kad jie bus sunaikinti. Pasak vyro, lapuočiai, gryninantys mieste orą, kasmet genimi nesilaikant taisyklių, todėl augalijos mažėja.

– Tai, kas vyksta Tauragėje, sunku žodžiais nusakyti. Medžiai suluošinti, sužeisti, paversti stulpais, be estetinio grožio, mažai gyvybės turintys, palikti supūti, – širdgėlą liejo vyras. – Todėl kyla klausimas: kas už tai realiai atsakys, kas kaltininkus nubaus?

Savivaldybė: medžiai genimi tinkamai

Apie tai, kaip mieste vykdomas pavasarinis sanitarinis ir formuojamasis medžių genėjimas, informavo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Ralienė. Jos teigimu, Tauragės mieste augančius medžius vertina miesto seniūnijos apželdinimo specialistė, o leidimus genėti išduoda seniūnija, išskirtiniais atvejais – komisija.

Pasak D.Ralienės, medžių genėjimo darbams atlikti miesto seniūnija viešojo konkurso būdu perka paslaugą. Svarbiausi reikalavimai surašyti konkurso sąlygose: įmonė privalo turėti leidimą atlikti genėjimo darbus, atestuotą genėjimo specialistą. Šiuo metu Tauragėje pagal sutartį genėjimo darbus vykdo UAB „Dunokai“.

D.Ralienė akcentavo, kad pagal Tauragės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles negalima medžio nupjauti bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą, kai šakos trukdo elektros laidams ar viršūnė nudžiūvusi. Taip pat negalima nupjauti storųjų šakų ir palikti nuo stiebo išsišovusių kelmelių – stagarų. Genėjimo darbų kontrolę atlieka seniūnijos apželdinimo specialistė.

 – Medžiai genėjami pagal numatytus reikalavimus, atsižvelgiant į savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Tinkamai nugenėti medžius įsipareigoja darbus atliekanti įmonė. Bent kol kas atvejų, kad būtų netinkamai atlikti darbai, nepasitaikė, – aiškino specialistė. – Blogai atlikus darbus nebūtų pasirašomas darbų priėmimo aktas, įmonė būtų įpareigojama sutvarkyti broką ir padengti nuostolius.

Populiariausia – nupjauti visas šakas

Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse, patvirtintose šių metų kovo 27 d., nurodomi trys medžių genėjimo būdai: lajų retinimas ir jų pakėlimas, viršūnės pažeminimas, paliekant dalį lajos. Taip pat nurodyta, kaip taisyti netinkamai apgenėtus medžius, kai išlikęs medžių pagrindinis stiebas. Tokiu atveju rekomenduojama taikyti lajos pakėlimo būdą, o išaugintus ūglius formuoti.

Bendrovės „Dunokai“ direktorius Audrius Mosėjus patvirtino, kad populiariausias medžių genėjimo būdas mieste – nupjaunant visas medžio šakas. Miesto seniūnija bendrovei perduoda užsakymą nurodydama, kur reikia nupjauti, o kur tik nugenėti. „Dunokai“ Tauragėje genėjimo darbus vykdo nuo 1963 metų, juos atlieka atestuoti įmonės darbuotojai.

Populiariausias būdas – pragaištingas

Susirūpinusio tauragiškio atsiųstose nuotraukose užfiksuoti vaizdai, kai miesto erdvėse stūkso po genėjimo likę tik medžių kamienai, kurie miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse įvardijami „netinkamu genėjimu“. Pasak gyventojo, tokie genėjimo būdai, kai nupjaunama medžio viršūnė, buvo taikomi sovietmečiu, prieš 50 metų, kai medžių priežiūra Lietuvoje neegzistavo.  

– Nupjovus viršūnę atrodo, kad ji gražiai atželia, o iš tiesų medis pasmerktas sunykti. Kada tai įvyks, priklauso nuo medžio imuniteto, vieni iš viso nesprogsta, kiti – po truputėlį, – teigė pašnekovas. – Taip nugenėti medžiai iš lapų negauna reikalingų medžiagų, todėl naudoja šaknyse sukauptas medžiagas, taip išeikvodami turimą energiją, o nauja nepasipildo.

Ponas Eligijus pasakojo, kad didžiąją dalį energijos medžiai skiria stresinėms atžaloms išauginti, kad atkurtų prarastą lapiją. Deja, šaknims medžiagų nepakanka, todėl jos pradeda nykti. Vyro tvirtinimu, didesnio skersmens nupjautą viršūnę medis sunkiai ataugina, todėl dažnai įsimeta puvinys. Tuo pačiu puvinys susidaro ir nykstančiose šaknyse. Būdamas silpnas, medis dar augina nekokybiškus ūglius ir jo išgyvenimo klausimas tampa labai abejotinas.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras