Garsinantis Tauragės kraštą(2)

Justina ULBERKYTĖ | justina@kurjeris.lt

2009-10-19 10:16

Regimantas Midvikis savo darbais garsina Tauragės kraštą.

Tauragiškiai, pasakodami apie savo kraštą ir iš jo kilusius žymius žmones, neturėtų pamiršti ir skulptoriaus bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Midvikio. Šis žmogus pelnytai laikomas vienu talentingiausių ir kūrybiškiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių. Prieš interviu su R.Midvikiu svarsčiau, nuo ko reikės pradėti ir kaip nepamiršti paklausti visų, iš anksto apgalvotų klausimų, nes šio žmogaus sukauptas gyvenimo bagažas nemenkas, o atliktus darbus būtų sunku suskaičiuoti. Geriausiai žinomas jo kūrinys – paminklas Karaliui Mindaugui, puošiantis sostinę. Daugelis turbūt ne kartą matė ir paminklą pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui Klaipėdoje, Lietuvininkų aikštėje. Kalbėdamasi supratau, kad šis žmogus – ne tik gabus menininkas, bet ir šilta asmenybė, net ir pokalbio metu stojus tylai tai išdavė jo akys.

 

 

Vaikystė prabėgo Tauragėje

Regimantas Midvikis, antras sūnus šeimoje, gimė ir ankstyvąją jaunystę praleido Eidintuose (Tauragės r.). Anot skulptoriaus, kad ir kur teko gyventi, nostalgiją gimtajam kaimeliui ir pro jį tekančiai Ančiai jautė visada. Pirmąsias kūrybos užuomazgas skulptorius mena dar iš vaikystės metų, kai mama pastebėjo, kad sūnus kramtydamas duoną iš jos iškramto gyvūnėlius.

Paklaustas apie vaikystę menininkas nebuvo itin linkęs atvirauti.

– Augau penkių vaikų šeimoje, sunkūs tai buvo laikai – pokaris. Tėvai buvo paprasti žmonės – mama dirbo siuvėja, o tėvas buvo darbininkas, – pasakojo vyras.

Mokyklos metais pradėjo ryškėti meniniai gabumai, o talentingo mokinio niekad nereikėjo raginti dalyvauti popamokinėje veikloje.

– Mokykloje lankiau piešimo būrelį, drožinėjau. Drožinėti man ypač patiko, dieną pradėjęs negalėdavau sustoti iki išnaktų. Nors tėvui atrodė, kad iš tokios veiklos duonos valgyti negalėsiu, tačiau tėvai palaikė ir padėjo kiek galėjo, – prisiminė tuometinės Tauragės pirmosios vidurinės mokyklos auklėtinis.

 

Naujas gyvenimo etapas – sostinėje

 

Visad norėjęs tęsti mokslus vyras įgyvendino savo svajonę ir didelių pastangų bei begalinio noro dėka įstojo į tuometinio Lietuvos valstybinio dailės instituto Skulptūros fakultetą. Mokiniams iš rajonų galimybė mokslus tęsti didžiuosiuose miestuose buvo sunkiai prieinama. Konkurencija, pasak skulptoriaus, buvo nežmoniškai didelė, o ir stojamieji egzaminai reikalavo daug žinių ir patirties. Po mėnesį trukusių kursų R.Midvikis buvo priimtas mokytis skulptūros meno paslapčių.

Būdamas studentas skulptorius nebuvo tik ramus ir į mokslus pasinėręs jaunuolis, aktyviai dalyvavo akademinės visuomenės veikloje. Kartu su keliais bendraminčiais įkūrė absurdo teatrą „Koridorius“, kurį teatralai dėsto lig šiolei. Sukūrę ir pastatę ne vieną pjesę absurdo teatro pradininkai sulaukė milžiniško pasisekimo. Tuo metu vyravusios priešiškos politinės srovės nesutrukdė sukurti tokių garsių pjesių, kaip „Duobė“, „Maratonas“ ir „Pirmadienio popietę“. R.Midvikis ne tik kūrė ir režisavo pjeses, bet ir vaidino.

Studijos institute, turėjusios užtrukti šešerius metus, penktaisiais mokymosi metais nutrūko dėl motociklo avarijos.

– Besimokant penktame kurse motociklo avarijos metu susilaužiau ranką, tad studijas teko kuriam laikui nutraukti. Išvykau į Tadžikiją uždarbiauti, o ten nuvykęs dailinau muziejų, – prisiminė menininkas.

27-erių Regimantui teko išvažiuoti į tarybinę armiją, kur praleido dar vienerius gyvenimo metus. Tačiau jis juokauja, kad ir armijoje teptuką jam rankose teko laikyti dažniau nei ginklą. Priešingai nei daugumai jaunuolių, armijoje R.Midvikiui teko piešti stendus ir plakatus.

 

Kuria kitiems

 

Būtų sunku surasti tikslų apibrėžimą, apibūdinantį šio žmogaus kūrybą, ir įsprausti ją į konkrečius rėmus. Pats menininkas tvirtina, kad neretai skulptorius pakliūva į dvilypę situaciją.

– Kai kūrinį ruoši ir kuri parodai, tuomet šį procesą galima vadinti grynąja kūryba, nes pats renkiesi, kokias medžiagas naudosi, kokios formos bei dydžio bus tavo sukurtas darbas. Visai kas kita, kai darbai kuriami pagal specialius užsakymus, tuomet vyksta įprasta veiksmų seka, kol galiausiai sukuriama tai, kas buvo užsakyta, o ne tai, kas gimė tavo mintyse kaip naujas meno kūrinys, – mintimis dalijosi vyras.

Kaip tikino R.Midvikis, sukurti skulptūrą nelengva, svarbiausia – kurdamas skulptorius privalo atsižvelgti į tai, kad skulptūra būtų priimtina ir lengvai suvokiama paprastiems žmonėms, o ne gerai meno subtilybes išmanantiems kolegoms.

– Prieš kuriant skulptūrą neužtenka įsivaizduoti, kokia ji turėtų būti. Skulptorius turi gerai išmanyti architektūrą, suvokti erdvės ribas, skirtingų medžiagų savitumą, kaip įvairiomis situacijomis pasikeitus apšvietimui atrodys skulptūra. Tai nelengva, tam reikia daug įgūdžių ir praktikos, – tikino skulptorius.

Skulptorius pridūrė, kad kuriant svarbu peržengti savo principus ir ambicijas. Turi būti apsisprendęs, ko nori ir ko tikiesi iš savo kūrybos.

 

Kūryba – nesibaigiantys ieškojimai

 

Skulptoriaus specialybė, pasak R.Midvikio, verčia kiekviename žingsnyje ieškoti kūrybinių idėjų.

– Kai gyveni tokį gyvenimą, kai užmiegi ir keliesi su kūryba, kai užmigęs sapnuoji savo naujas ir neįgyvendintas idėjas, patenki į kūrybines pinkles ir visur, kur tik beeitum, nejausdamas matai vaizdus, kurie skatina naujas kūrybines mintis, – pasakojo R.Midvikis.

Pagrindinė R.Midvikio paskata kurti – noras daryti tai, kas gali būti įdomu ir reikšminga kietiems. Skulptorius sako, kad kuriant galima pasireikšti ir kaip aktoriui, ir kaip režisieriui.

– Kūrybinio darbo metu realizuoji save kaip aktorių, o baigta skulptūra tampa režisieriaus pastatyta nauja pjese, kuri paliekama žiūrovų kritikai ir verdiktui, – sakė skulptūrų autorius.

Šiuo metu R.Midvikis gyvena Tauragėje, bet didžiąją laiko dalį artimiausiu metu praleis Vilniuje. Sostinę ir vėl papuoš šio skulptoriaus naujas kūrinys. Konkursui brolių Vileišių skulptūrai sukurti tauragiškiui pateikus du projektus, vienas jų laimėjo. Skulptorius dalyvavimą šiame konkurse laiko didžiausia sėkme, nes abu autoriaus projektai buvo išrinkti kaip geriausi – vienas jų laimėjo pirmąją, kitas – trečiąją vietas. Tad iki 2012 metų menininkas tuo ir gyvens – naujos skulptūros statymu.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras