Tauragės garbės pilietės anūką pakerėjo Rytų kultūra(4)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2014-03-24 16:05

Valerijai Bumbulienei jos anūkas Adomas – didžiulis pasididžiavimas. Autorės nuotrauka

Adomas Mulevičius yra Tauragės garbės pilietės Valerijos Bumbulienės anūkas. Vaikinas augo Tauragėje, vėliau persikėlė į Kauną. Vaikino tėvai (V.Bumbulienės dukros šeima) ten ir  tebegyvena. Muzikai nuo mažens gabus Adomas netikėtai pasuko kitu gyvenimo keliu. Jį sužavėjo Rytų kultūra. Šiandien jis dirba ir mokosi Kinijoje. Adomas kalba, skaito ir rašo aštuoniomis kalbomis. Kur gyvens, kai baigs Šanchajaus universitetą, vaikinas dar sako nežinąs – greičiausiai ateitį kurs kitoje Rytų šalyje.

Lietuvoje subtilumo daugiau nei Kinijoje

 – Tikriausiai manote, kad Kinija – aukštos vidinės kultūros šalis? Aš irgi taip galvojau, kol ten nenuvažiavau. Manydavau, kad europiečiai yra materialistai, o rytiečiai pasišventę dvasinėms praktikoms. Tai ir lėmė, kad ankstyvoje jaunystėje susidomėjau Rytų kultūra, pradėjau mokytis arabų, vėliau kinų kalbų. Šiandien, Kinijoje pragyvenęs keletą metų, galiu pasakyti, kad įvardintas mąstymas greičiau suformuotas iš šalies, stereotipinis. Nustebsite, bet kinai yra didesni materialistai nei mes, lietuviai ar kiti europiečiai, – jau pokalbio pradžioje sakė A.Mulevičius.

Vaikino močiutė įsiterpė, kad visų pirma jo gyvenime buvo muzika – vaikystėje ir jaunystėje Adomas mokėsi groti fortepijonu Tauragės muzikos mokykloje, Kauno Juozo Naujalio gimnazijoje ir Vilniaus M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

 – Aš esu įsitikinusi, kad jeigu žmogus savo gyvenimą sieja su daile, su menu, tai jis yra kitoks žmogus. Savo vaikais ir anūkais, žinoma, kad didžiuojuosi. Džiaugiuosi, kad jie tęsia mano, mano tėvų ir protėvių dvasią, – apie savo vaikaitį kalbėjo Tauragės garbės pilietė.

Kelionė į Kiniją prasidėjo seniai

Ji trumpai perbėgo per Adomo gyvenimo biografiją. V.Bumbulienės žodžiais, pradėjęs nuo muzikos, Adomas per kinų restoraną Londone atsidūrė Šanchajuje. Pats pašnekovas pasakojo, kad viskas vyko gana nuosekliai. Iš pradžių susidomėjęs rytų kalbomis, vėliau į jas gilinosi dar labiau, norėjo bendrauti gyva jų kalba. Mat kinų kalbos žinių jis sėmėsi internetu. Nutaręs užsidirbti pinigų, Adomas nuvyko į lietuvių pamėgtą Londoną ir įsidarbino kinų restorane. Dirbdamas sužinojo, kad reikia lietuvaičių dirbti „Expo“ parodoje Šanchajuje. Nuvykęs keliems mėnesiams, vaikinas liko ten ilgesniam laikui. Kaip pats sako, norėjo truputį pakeliauti, susipažinti su Kinija.

 – Tuo metu ir įsitikinau, kad kinai – visiški materialistai. Nors išoriškai deklaruojami kitokie lozungai, realiai šalyje vyrauja didžiausias kapitalizmas. Kinijoje viskas matuojama pinigais. Net ir knygynuose pirmiausiai siūloma įsigyti knygų apie tai, kaip uždirbti. Iš kitos pusės, Kinija – didžiulė šalis, kuri dalijasi į daugybę regionų, kurioje gyvena daug skirtingų tautinių mažumų. miesto Šanchajaus galima išvysti valstiečių, kurie dar ir šiandien žemę aria jaučiais, – pasakoja Kinijoje gyvenantis lietuvaitis.

Griežta Kinijos tvarka

Paklaustas, ar Kinijoje iš tiesų įgyvendinama vieno vaiko politika, Adomas atsako teigiamai ir pažeria pavyzdžių. Išimtys galimos tik tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių šeimoje buvo vienturtis. Kitu atveju sutuoktiniai, nusprendę susilaukti daugiau atžalų, turi mokėti baudas, yra taikomos socialinės sankcijos. Pavyzdžiui, už antrą vaiką šeima turi mokėti 100 000 juanių (40 tūkst.Lt) baudą. O jeigu šeimos nariai dirba valdišką darbą, rizikuoja jo netekti. Tačiau Kinijoje įgyvendinant šią politiką susiduriama su kitomis problemomis.

 – Šioje šalyje nėra pensijų sistemos. Nuo seno įprasta, kad senus tėvus privalo išlaikyti ir išlaiko vaikai. Todėl šeimos ir būdavo gausios, kad vaikams būtų lengviau, o tėvai nejaustų nepritekliaus. Dabar būna, kad vienturtis vaikas neišgyvena iki tėvų senatvės (žūva, miršta jaunystėje), o kito vaiko gimdyti jau nėra galimybių. Tokie tėvai yra pasmerkti likti be pajamų. Valdžia nuo tokių klausimų šalinasi ir jų nesprendžia. Lygiai kaip ir nesikiša į homoseksualų problemas. Šie žmonės Kinijoje slepia savo orientaciją ir negali būti nė kalbos apie kokius nors piketus ar viešas eitynes. Šeima šioje šalyje yra labai svarbu, o gal net ir svarbiausia, – pasakojo Adomas.

Gyvena su mergina, turi jos pavardę

Jis neslepia, kad pradėjęs studijuoti kinų kalbą ir literatūrą Šanchajaus universitete susipažino su vietine mergina ir iki šiol su ja tebedraugauja. Jie, kaip ir Lietuvoje įprasta studentams, gyvena viename bute. Tačiau apie tai merginos tėvai kurį laiką nežinojo – išsiaiškino tik atvažiavę netikėtai aplankyti dukters. Paslapčiai iškilus viešumon Adomas privalėjo duoti pažadą, kad jiedu susituoks. Merginos tėvas pareikalavo, kad būsimasis žentas nupirktų būsimai šeimai butą Šanchajuje.

– Butai ten nepaprastai brangūs. Todėl bandau savo būsimąjį uošvį įkalbėti, kad sutiktų su mažesniais reikalavimais, pavyzdžiui, jeigu butą nupirkčiau priemiestyje. Bet kol kas tai derybų klausimas. O dar rimčiau pagalvojus, kol kas neaišku, ar apskritai liksiu gyventi Kinijoje. Žinoma, kol kas studijuoju dar tik antrame kurse. Liko dar dveji metai. Viskas gali pakrypti visai kita linkme. Kur mes gyvensime, priklausys nuo to, ar rasiu tinkamą darbą. Kol kas tokių perspektyvų nematau, – apie gyvenimiškus rūpesčius svečioje šalyje ėmė pasakoti lietuvis.

Studentaudamas Adomas buvo priverstas griebtis įvairių keistenybių (kaip man pasirodė). Pavyzdžiui, teko pasikeisti vardą ir pavardę. Pasak pašnekovo, kinai nesupranta tokių vardų, jų neištaria. Šiuo metu tokio asmens universitete kaip Adomas Mulevičius nėra. Visi dokumentai išduoti  Džiang Ya dang.

 – Bandžiau rasti hieroglifą, kuris atitiktų mano pavardės bent pirmąjį skiemenį. Radau. Bet jo reikšmė (Mu – medžio pliauska) manęs netenkino. Todėl pasiėmiau savo draugės pavardę Džiang. Kai baigsiu universitetą, diplome bus įrašyti tikrieji mano vardas ir pavardė, – atskleidžia Kinijos universiteto studentas.

Nori dirbti – meluok

Vyrui vertėju dirbti Kinijoje nepriimtina. Pasak Adomo, kalba šioje šalyje yra tik papildomas įrankis prie konkrečios specialybės. O tokios jis neturi. Kol studijuoja, jis moko vaikus ir suaugusiuosius įvairių kalbų. Jo studentai yra labai įvairūs – nuo keturmečio vaiko iki milijonieriaus. Įdomiausia, kad Adomas Kinijoje darbdavių yra verčiamas meluoti, nes kinams svarbu autoritetas. Kadangi Kinijoje apie Lietuvą mažai kas žino, jaunasis dėstytojas priverstas meluoti ir sakyti, kad atvyko iš Amerikos arba Anglijos. Tad dažniausiai kinus jis moko anglų kalbos. Nors pasitaiko ir kuriozų. Vaikino močiutė V.Bumbulienė įsiterpė ir priminė, kaip Adomas Kinijoje angliškai Korėjos pilietę mokė arabų kalbos.

– Kartais būna juokinga, kai girdžiu mane apkalbančius kinus arba kitų tautų žmones. Ne kartą esu girdėjęs, kaip būrelis vietinių svarsto, ko ir kaip manęs paklausus. Prieina ir bando laužyta anglų kalba ko nors paklausti, o aš jiems atsakau jų gimtąja kalba, – prisimena Adomas.

Kalbos – lyg automobilio pavaros

Paklaustas, kaip pasirenka kalbas, kurių mokytis, kurios dar gali palūkėti, vaikinas nė nesusimąstydamas atsako – pagal gyventojų populiaciją: kuo daugiau šnekančiųjų šia kalba, tuo kalba jam patrauklesnė. Be lietuvių kalbos, Adomas moka rusų, anglų, ispanų, kinų, hindi, arabų ir korėjiečių kalbas. Pašnekovas neslepia, kad mokydamasis svetimų kalbų jis taiko tam tikrą paties atrastą metodiką.

 – Tai visai paprasta. Čia lyg perjunginėti pavaras automobilyje. Mokydamasis kalbos aš save priskiriu kitai asmenybei, – atskleidžia Adomas.

Todėl bene labiausiai savo ateitį vaikinas sieja su kalbų mokymu, vertimu. Jeigu jam nepavyks įsitvirtinti Kinijoje, Adomas jau ieško pasiūlymų dirbti kitose šalyse: Australijoje, Naujoje Zelandijoje. Ten, jo žiniomis, kompanijoms reikia žmonių, galinčių tarpininkauti kiniškai. Kaip bebūtų, Kinija – labai spėriai auganti šalis.

Sunkiausia – be lietuviško maisto

Gyvendamas Kinijoje ,Adomas labiausiai savo pasiilgsta lietuviškų bulvių, majonezo, sviesto – produktų, kurių Šanchajaus parduotuvėse nerasi nė su žiburiu. Iš viso, jo žiniomis, Šanchajuje gyvena apie 20 lietuvių. Jų susiėjimuose kartais išskirtinėmis progomis galima paskanauti baltos mišrainės...

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras