Džiuginantys rodikliai: Tauragės kraštą aplanko vis daugiau turistų(1)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2014-09-09 08:03
Karolinos Stažytės nuotrauka

Taurų nuotykių parkas – bene daugiausiai turistų į Tauragę šiuo metu pritraukiantis lankytinas objektas. Autorės nuotrauka

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje turistavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 12,2 proc. daugiau užsieniečių ir 11,3 proc. daugiau lietuvių nei tuo pačiu laiku pernai. Augimas akivaizdus. Ar tokiais pačiais džiuginančiais mūsų kraštu besidominčių atvykėlių skaičiais gali pasigirti ir Tauragės kraštas? Pasirodo, gali. Vien jau Tauragės turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) per pirmąjį šių metų pusmetį apsilankė net 20 proc. daugiau lankytojų nei tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais. Keista tik tai, jog turistų skaičiaus augimo nepajuto apgyvendinimo įstaigos. Viešbučių savininkų teigimu, klientų sulaukta tiek pat, kiek ir kiekvienais ankstesniais metais.

Traukos centrai – trys

TVIC turizmo vadybininkės Virginijos Jankevičienės teigimu, per pirmąjį pusmetį centre apsilankė 2 345 lankytojai: 2 094 Lietuvos gyventojai ir 260 užsienio turistai. O jei dar priskaičiuotume tuos, kurie miestą bei jo lankytinas vietas nusprendė apžiūrėti savarankiškai, be gidų paslaugų, turistų augimo rodiklis būtų dar įspūdingesnis. Pasak moters, kiekvienais metais vis daugiau lietuvių atranda savo gimtinę iš naujo.

– Užsukęs pas mus ne vienas prisipažįsta pabuvojęs daugelyje šalių, tačiau savo krašto taip ir nepažįstantis. Užsieniečių daugiausia sulaukiame iš kaimyninių šalių: Latvijos, Lenkijos, Rusijos. Ieškodami savo protėvių šaknų į Tauragę atvykta ir žmonės iš JAV, Izraelio, Vokietijos. Manome, kad skaičiai ir toliau augs – Tauragės krašto dar daug kas neatrado, – teigė V.Jankevičienė.

Paprašyta įvardinti labiausiai turistus traukiančias lankytinas vietas, moteris įvardijo tris.

– Dažnai iš svečių girdime, jog gražiai sutvarkytos mūsų miesto viešosios erdvės. Todėl pirmiausia turistai ir nori susipažinti su centre esančiais lankytinais objektais – Krašto muziejumi ir pilies pastatų kompleksu, išlikusia senąja miesto architektūra, Jūros parku su Baltų mitologijos elementais. Kadangi mūsų krašte daug gražių gamtos kampelių, nuo civilizacijos pavargę keliautojai ieško atgaivos, pavyzdžiui, Pagramančio regioniniame parke. Aktyvių pramogų mėgėjai renkasi Taurų nuotykių parką, – lankomiausių vietų trejetuką pateikė TVIC darbuotoja.

Gražėjant Tauragei kiekvienais metais, pasak V.Jankevičienės, plečiasi ir lankomų vietų sąrašas. Šiemet galime pasidžiaugti nauju pėsčiųjų tiltu per Jūrą, kuris sudaro galimybę ne pagrindinėmis gatvėmis iš miesto centro pėsčiomis ar dviračiais pasiekti Taurų dvarvietę, nuotykių parką, Konvencijos paminklą. Taurų nuotykių parko savininkai kasmet nustebina lankytojus naujomis pramogomis. Šiemet iškilo pilis, kurioje vyksta įvairūs renginiai.

Per metus – apie 30 tūkst. lankytojų

Ketvirtąjį sezoną skaičiuojančio Taurų nuotykių parko savininkas Antanas Venckus patvirtino lankytojų srauto didėjimo tendencijas. Per metus medžiuose įkurtose karstymosi trasose paslaugą užsisako apie 10 000 aktyvių turistų, o jei priskaičiuotume pasyvius parko lankytojus, skaičius išaugtų trigubai.

– Nėra žemyno, iš kurio nebūtume sulaukę svečių. Šiemet išaugo rusakalbių turistų skaičius, tačiau dažniausiai sulaukiame lietuvių iš Vakarų Lietuvos miestų. Jie atvyksta kartu su juos lankančiais giminaičiais emigrantais ar pažįstamais užsieniečiais. Vasarą Taurų nuotykių parke – šeimų metas, pavasarį ir rudenį – mokinių bei ekskursantų, – teigė A.Venckus.

Daugiausiai žmonių į parką pritraukia aktyvios pramogos. A.Venckus teigia pastebėjęs, jog lietuviai, ypač vyresnio amžiaus, baugštūs išbandyti save karstydamiesi. Nuvertina save. O štai užsieniečiams ribų nėra – jie nejaučia amžiaus cenzo. Tiesa, vyriausia laipynių lankytoja – 73-ejų tauragiškė. Ji praėjo žaliąją trasą. 74 metų tauragiškis vyriškis įveikė net 3 trasas. Neišbandyta garbaus amžiaus pramogautojo liko tik sunkiausioji – juodoji, kurią per 4 metus taisyklingai perėjo tik dvi merginos – šilutiškė ir tauragiškė.

– Juodąją trasą įveikia tik apie 5 proc. nutarusiųjų ją išmėginti. Pritrūksta ištvermės. Smagu girdėti turistų atsiliepimus, kai jie jau žengia išėjimo link visi kupini emocijų, – teigė A.Venckus.

Paklaustas, kokios naujos idėjos sukasi galvoje, nuotykių parko savininkas patikino, kad jų daug, bet atskleisti negali.

– Visko mums dar trūksta. Kuriamės po truputėlį. Norime nuomoti platesnį asortimentą sportinio inventoriaus, dviračius, baidares, vaikams – keturračius. Nepradėjome dar iš esmės reklamuoti ir savo naujojo objekto – pilies. Kitais metais užsiimsime tuo, – patikino A.Venckus.

Vis daugiau išsiilgstama gamtos

Pagramančio regioninio parko Lankytojų centrą per pirmąjį 2013 m. pusmetį aplankė 538 žmonės, šiemet per tokį patį laikotarpį – 969. Pasak centro administratorės Ritos Krompalcienės, beveik dvigubai išaugusį skaičių galėjo lemti tai, jog žmonės vis dažniau pradeda atsisukti į gamtą. Parko žinomumui pasitarnavo ir neseniai išleista naujoji saugomų teritorijų Lietuvoje knyga, dalyvavimas „Vivatur“ ir „Adventur“ parodose, renginių organizavimas. Pavyzdžiui, kasmetiniuose baidarių bei dviračių žygiuose šiemet dalyvavo ir kitų rajonų gyventojai.

– Ekskursijų užsakymų – tiek pat, bet užsukančių į centrą pavienių svečių – daugiau. O kiek dar jų parką apžiūri savarankiškai. Dažnai matome stovinčius autobusus. Ant Plynosios aukštapelkės pažintinio tako visuomet sutiksi lankytojų. Tiesa, užsieniečių nedaug. Šiemet sulaukėme tik nedidelės grupelės vokiečių. Dažniausiai svečius iš užsienio atsiveža vietiniai. Mėgsta į mūsų žavią gamtą pabėgti ir didmiesčių gyventojai. Pamenu, vaikų būreliui iš Vilniaus didžiausią įspūdį padarė pienių pieva ir joje besiganančios karvės. Ech, ta asfalto karta... – teigė R.Krompalcienė.

Neseniai su dviračiais po Pagramančio apylinkes kartu su 14 šeimos narių keliavo ir pats Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuris liko sužavėtas Pagramančio piliakalniu, atodangomis ir Plynosios aukštapelkės flora bei fauna.

– Galime pasiūlyti 4 pažintinius takus. Vieni trokšta pasivaikščioti po mišką, Lakštingalų slėnį, kiti – po pelkę, treti nori įkopti į kalną. Smagiausia Pagramančio regioninį parką lankyti ankstyvą pavasarį, kol dar nebūna išsprogę medžių lapai. Tuomet matosi visas kraštovaizdis. Kalnuotos vietos, slėniai. Per parką teka dvi upės, tad įrengta daug siūbuojančių lieptų. O ir mūsų Akmenos upę baidarių mylėtojai pripažįsta kaip vieną ekstremaliausių Lietuvoje, – pasirinkimo galimybes pateikė pašnekovė. – Žinoma, norisi pastatyti daugiau lieptų, nutiesti daugiau takų, tačiau viskas savu laiku. Statomas ir naujas interaktyvus lankytojų centras, tad galėsime jame vesti gamtos pamokėles, įvairesnius renginius. Vietos tam bus daugiau.

Orientuojasi į vietinius moksleivius

Tauragės krašto muziejus taip pat džiaugiasi didesniu lankytojų skaičiumi. Palyginus su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, svečių šiemet apsilankė 10–15 proc. daugiau. Augimas jautėsi ir pernai.

Pagrindiniai lankytojai – Tauragės moksleiviai. Iš užsieniečių daugiausia sulaukiama vokiečių, kurie kartu su šeimomis keliauja automobiliais. Būta ir organizuotų grupių iš Lenkijos, Rusijos bei Latvijos. Pavienių asmenų atvyksta iš Anglijos, Airijos, Norvegijos. Kartą sulaukta ir dviejų pagyvenusio amžiaus australių. Jų šaknys, kaip teigia Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, – Škotijoje. Su Lietuva australės neturėjo jokių ryšių. Tiesiog vyko pro šalį ir susidomėjo pilies ansambliu.

– Dažniausiai taip ir būna. Vyksta žmonės į pajūrį ar iš jo ir užsuka. Tiesiog į Palangą ar Klaipėdą pasirenka važiuoti Panemune – pro Jurbarką, Tauragę. Sulaukiame ir nemažai Tauragės šeimų narių, kurie prieš kurį laiką emigravo į kitą šalį ir ten ištekėjo ar vedė. Grįžta aplankyti giminaičių, tad apsilanko su užsieniečiais vyrais ar žmonomis ir muziejuje. Turėjome šiemet ir ypatingą svečią – ekskursiją teko vesti Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, – teigė V.Kovšovas.

Pašnekovas pasidžiaugė atnaujintu Tauragės krašto muziejaus internetiniu puslapiu bei tuo, jog socialiniame tinkle „Facebook“ įstaiga jau turi „prikaupusi“ beveik 600 mėgėjų.

Viešbučiai turistų pagausėjimo nepajuto

Taigi pagrindinės Tauragės krašto lankytinos vietos šiemet visos sulaukė daugiau lankytojų. Galbūt atvykę apžiūrėti mūsų miesto, turistai daugiau pelno atneša ir vietinėms apgyvendinimo įstaigoms? Pasirodo, ne. Nei restorano-viešbučio „Banga“, nei viešbučio „Tauragė“ savininkai negalėjo pasigirti didesniu klientų skaičiumi.

– Pas mus rusai negyvena, tad ir daugiau gyventojų neturime. Nenorime „nusipiginti“ ir „paleisti“ kambarių po 20 Lt. Mūsų viešbutis – brangesnis. Nedaug šiemet sulaukėme ir užsieniečių. Pagrindiniai klientai – darbininkai ir į komandiruotę Tauragėje atvykę asmenys, – teigė viešbučio „Tauragė“ savininkas Romas Ozgirdas.

Panašiai kalbėjo ir „Bangos“ vadovas Vytautas Kiminius. Pasak jo, klientų šiemet sulaukta nei daugiau, nei mažiau. Gyvasties daugiau būna tik liepą bei rugpjūtį, kai viešbutyje apsistoja į gimtinę grįžę emigrantai. Sezoniškumas versle jaučiamas.

– Sumažėjo pastaruoju metu ir rusakalbių turistų. Kodėl? Tai jūs man pasakykit. Matyt, dėl politinės situacijos, – pabrėžė V.Kiminius.

Galbūt situacija pagerėtų įvedus supaprastintą bevizį sienos su Kaliningrado sritimi kirtimą?

– Putinas greitai mums įves tą bevizį. Galėsim lengvai migruoti, – juodojo humoro juokelį apie gresiančią rusų okupaciją atsisveikindamas numetė „Bangos“ savininkas.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras