Tauragiškis neria į Baltijos gelmes su kilniu tikslu(0)

Morta MIKUTYTĖ | morta@kurjeris.lt

2018-12-08 09:32

„Baltijos paveldo“ įkūrėjai Rolandas Šion ir Sabine Kerkau. R.Šion asmeninio albumo nuotraukos

Tauragiškis Rolandas Šion ėmėsi neįprastos, bet itin prasmingos veiklos – su bendraminčiais įkūrė organizaciją, kuri rūpinasi Baltijos jūra. Paprastai tariant, narai stengiasi surinkti kuo daugiau jūroje besimėtančių plastiko tinklų, kurie pamiršti tyliai teršia aplinką ir net kėsinasi atsidurti mūsų organizmuose.

Rolandas Šion gimė ir užaugo Tauragėje. Mokėsi tuometėje II vidurinėje mokykloje (dabar „Šaltinio“ progimnazija). Akivaizdžiai nelietuviška Rolando pavardė kildinama iš jo senelio, kuris buvo vokietis.

Pakalbinti Rolandą nutarėme dėl jo neįprastos veiklos. Turbūt nesuklystume pasakę, kad pašnekovas pastaruoju metu daugiau laiko praleidžia Vokietijoje nei Lietuvoje. Tačiau savo krašto nepamiršta, mat itin rūpinasi Baltijos jūros švara. Kad ši jūra itin užteršta, nepaneigsi. Tačiau nardymo mėgėjai stengiasi pagal išgales taršą sumažinti ir renka jūroje paliktus žvejybos tinklus. Šiam tikslui įgyvendinti R.Šion kartu su Linu Duobliu ir Sabine Kerkau įkūrė VšĮ „Baltijos paveldas“.

Vyras juokavo, kad mintis pažiūrėti į Baltijos gelmes kitu kampu kilo, kai pomėgis nardyti „išaugo“ stadiją, kai džiugina spalvotos žuvytės.

– Kol kas projektą finansuojame savo lėšomis. Įsteigėme organizaciją, į kurią įtraukiami žmonės iš įvairių pasaulio šalių, kuriems rūpi Baltijos jūros apsauga. Narai randa ir iškelia paliktus žvejybinius tinklus, ieško bei identifikuoja ir dokumentuoja nuskendusius laivus. Tokiu būdu tikimės išsaugoti jų istorijas, – vardijo pašnekovas.

Nutrūkę žvejybiniai tinklai gadina laivus ir tampa spąstais žuvims

Nors dažnai įdomius dalykus pastebime tik toli nuo gimtųjų namų, visgi, R.Šion teigimu, Baltijos jūroje gausu įdomybių – netrūksta senų nuskendusių laivų. Tauragiškio aiškinimu, šiems praeities vaiduokliams mūsuose yra puikios sąlygos – šaltis, mažai druskos ir tamsa. Tad jie natūraliai užkonservuoti tylomis mena praeities įvykius. Tačiau užsilikę žvejybiniai tinklai tampa ne tik spąstais jūros gyvūnijai, bet ir gadina laivus.

Organizacijos veiklos pradžia laikytini 2016 metai, kai surengta pirmoji ekspedicija. Tąkart apžiūrėtas vokiečių karo laivas, nuskendęs 1914 metais. Per pastaruosius dvejus metus apžiūrėta daug kitų nuskendusių laivų, kurių daugelis buvo apsupti tinkliniais spąstais. Kai kurie laivai net keliais sluoksniais.

– Mes identifikuojame ir dokumentuojame tokias liekanas, dalijamės savo rezultatais su Klaipėdos universitetu bei jūrų muziejumi. Be to, straipsniuose, specializuotuose žurnaluose, konferencijose ir televizijoje pasakojame apie savo darbą. Apsilankymas prie tokių liekanų lyg kelionė laiku. Šie savo laikmečio liudininkai prieblandoje atrodo įspūdingiau nei bet koks muziejus, – įspūdžiais dalijosi R.Šion.

Jūros gelmėmis besidomintis vokiečių kilmės tauragiškis teigia, kad šioms unikalioms vietoms gresia pavojus. Vienas jų ir yra pamesti žvejybos tinklai. Nuskendusių laivų angose besiglaudžiančios žuvys ir kiti gyviai, įkliuvę į tinklus, žūsta.

Tamsiuose Baltijos vandenyse gausu nuskendusių laivų, kuriuos apžiūrinėja narai

– Tinklai yra pavojus galbūt tik žuvims ir žvejų egzistencijai. Bet tai pasikeis. Vandenyje likusios iš plastiko pagamintų tinklų šmėklos bėgant metams virs plastiko granulėmis ir kartu su maistu pateks ant mūsų lėkščių. Daugelyje Baltijos jūros regionų stengiamasi su tuo kovoti. Šią vasarą Lietuvoje įsteigėme ne pelno organizaciją „Baltic Sea Heritage Rescue Project“. Su ja norėtume prisidėti prie praeities išsaugojimo ir Baltijos jūros ateities. Mūsų projekto tikslas – ištraukti tinklus-šmėklas Lietuvoje, o vėliau galbūt ir prie Latvijos krantų. Daugiausia tai velkami tinklai, užsikabinę už laivų liekanų, – dėstė daugiau kaip 80 metrų gylyje dirbančių narų komandą subūręs tauragiškis.

Kol kas narai dirba iš idėjos, finansinių resursų surasdami tarp savo rato žmonių. Entuziastai imasi ir švietėjiško darbo. Įvairių konferencijų metu pristato savo įkurtą organizaciją ir ieško sprendimų, kaip tokių problemų išvengti ateityje, kad kitoms žmonijos kartoms netektų į savo organizmus kimšti plastiko granulių.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras