Vaikų poetas Jonas Jakštaitis: „Tik išlenda saulutė, ir aš tarsi pomidoras sirpti pradedu…“(7)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2016-03-21 12:51
Margaritos Rimkutės nuotrauka

Jonas Jakštaitis savo namų kieme su Diku. Autorės nuotrauka

Poezija ar tiesiog pašnekesys su poetu – visuomet tarsi gaivus oro gurkšnis. Literatai – jautresni aplinkai, žodžio kišenėje neieškantys kūrėjai. Šiandien, minint Pasaulinę poezijos dieną, – penkių klausimų interviu su vaikų poetu Jonu JAKŠTAIČIU.

Interviu poetas žurnalistę priima namuose. Šnekučiuojamės gurkšnodami jo mėgstamą žaliąją arbatą. 

– Ką veikia poetas Pasaulinę poezijos dieną?

– Nepatikėsite, kaip tik skaičiau eiles vaikams. Tiksliau, mokiausi mintinai. Balandžio 1-ąją dalyvausiu renginyje, kuriame deklamuosiu Taurų bendruomenės vaikams. Nesinori skaityti iš knygos. O juk su vaiku labai svarbu akių kontaktas, šypsena. Be to, jei skaitydamas iš knygos suklysčiau, kokia būtų gėda prieš vaikus! (juokiasi)

– Balandžio 1-ąją? Juk tai Melagių diena, turbūt ir jūs juokų vaikams nepašykštėsite?

– Eilėraštis ir yra melas su didele filosofija. Kaip eilėse „sliekas namą turi“. Juk realybėje jis neturi namo, namas eilėraštyje – tik simbolis. 

– Dabar pavasaris, bunda gamta. Turbūt atbunda ir įkvėpimas?

– Taip, tos dienos tokios niūrios… Tik išlenda saulutė ir aš tarsi pomidoras sirpti pradedu… Vabalai atgyja. Lauke jau musės skraido. Dar keletas šiltų dienų ir jau basas kieme vaikščiosiu. Meilė gamtai neatsiejama nuo mano kūrybos.

– Laikmetis toks, kad internete jaunų žmonių dėmesį patraukia tik internetiniai memai – trumpi, šmaikštūs pasakojimai su iliustracijomis. Na, kartais lyriškos įžvalgos. Poezijos ten maža. Ar poezija eina užmarštin šiame technologijų pasaulyje?

– Kurie skaito poeziją, tie ir toliau ją skaitys. Kurie neskaitė, skaityti nepradės. Jiems juk neįdomu. Kiekvienas žanras ar kūrinys turi savo skaitytoją.

– Gal šią saulėtą dieną prisimintumėte kokį pavasarišką posmelį iš savo kūrybos?

– Na, taip staigiai kažkaip neprisimenu. Galiu pasakyti eiles, kurias šį rytą išmokau.

Kai užmiegu, dažnai svajoju.

Ryte tikrovėj pabundu.

Tas pats dangus, tos pačios gėlės, –

Ir vėl svajones pamirštu.

J.Jakštaitis yra penkių poezijos knygelių vaikams autorius:

„Mažos šiltos pasakaitės“, „Banguoja jūra per laukus“, „Pažvelgęs į raustančią saulę“, „Uždainavo vėjas“, „Ant balto smėlio šoka vėjas“.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras