Kaip stabdyti patyčias: svarbiausi žingsniai(4)

2016-12-02 15:26

Mokyklose, kurios vadovas ir visa bendruomenė netoleruoja patyčių, o jas pastebėję nedelsdami sustabdo, kurios atsakingai įgyvendina efektyvias prevencines programas, patyčių pastebimai mažėja. Psichologai teigia, kad šiai problemai spręsti reikia nuolatinių, kasdienių pastangų. 

Reaguoti į pasikeitusias vaiko emocijas

Patyčių prevencija aktyviai užsiimančios VšĮ „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis akcentuoja, kad šis reiškinys dažniausiai vyksta socialinėje arenoje, t. y. mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose. Vis dėlto tai nereiškia, kad tėvai turėtų likti „už borto“ sprendžiant šią problemą.

„Tėvai pirmiausia turi reaguoti į pasikeitusią vaiko emocinę būklę. Ypač jeigu neigiamos emocijos aiškiai susijusios su mokykla – pavyzdžiui, vaikas nenoriai eina į pamokas, nors prieš tai buvo pakankamai uolus mokinys. Kartais prasideda net ir somatiniai simptomai – vaikui ima skaudėti galvą ar pilvą. Būna, kad vengiama tik kažkokių konkrečių pamokų ar užsiėmimų. Apie tai, kas vyksta, ir mėginkite pasikalbėti su vaiku“, – pataria jis.

Svarbu sustabdyti

„Vaikų linijos“ psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė pabrėžia, kad bet kokiu atveju pirmiausia reikia pasiųsti vaikams žinutę, kad toks elgesys netinkamas. „Pasitaiko ir vienetinių atvejų, kai vaikas išvadinamas kokiais nemaloniais žodžiais, pavyzdžiui, „gaidžiu“, arba yra nuskriaudžiamas fiziškai – jį apstumdo ar kokį nors jo daiktą sugadina. Tačiau net ir tuomet būtina aiškiai pasakyti, kad tokie dalykai neturi būti toleruojami mokykloje“, – paaiškina ji.

Pasak jos, pirmiausia konfliktinę situaciją pastebėjęs suaugusysis turi sustabdyti agresyvius veiksmus. „Mokytojas ar auklėtojas turėtų atsistoti šalia konfliktuojančių pusių ir pirmiausia skriaudikui pasakyti: „Tai, ką tu dabar darai, yra vadinama patyčiomis – tu jį erzini, užgaulioji (arba muši, stumdai), o tai yra netinkamas elgesys, todėl prašau tučtuojau liautis.“ Tada reikėtų įvertinti nuskriaustojo vaiko būklę – ar jis nėra išsigandęs, ar nepradeda verkti. Jeigu reikia, suteikti jam pagalbą“, – dėsto psichologė.

Išlaikyti ramybę

Pasak psichologijos mokslų daktaro Roberto Povilaičio, ypač atsargiai reikia bendrauti su skriaudžiamu vaiku – jam reikia daugiau palaikymo, nes mokyklinėje aplinkoje jis jaučiasi nesaugus, nepriimamas, išgyvena bejėgiškumo ir baimės jausmus. „Tėvai turi skirti daug laiko pasikalbėti apie jausmus, apie situacijas, nuo ko viskas prasideda. Aiškintis, kas tose patyčiose dalyvauja, kaip jis tada jaučiasi, kaip reaguoja. Galiausiai reikia užduoti svarbiausią klausimą – kokios jam reikia pagalbos iš suaugusių žmonių. Vaikai bijo ūmios reakcijos, pavyzdžiui, kai tėvai bėga į mokyklą, sukelia visus ant kojų, puola aiškintis su skriaudėjų tėvais“, – sako jis.

Kalbant su skriaudiku kantrybės gali prireikti kur kas daugiau – vaikai nėra linkę kalbėti apie savo netinkamą elgesį. „Suaugusiojo pozicija turi būti tokia: „Nenoriu tavęs bausti, tenoriu suprasti. Man rūpi, kad ir tu būtum saugus, ir kad kiti vaikai būtų saugūs“, – dėsto jis. 

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokyklas skirti ypatingą dėmesį mokinių psichologiniam saugumui mokykloje, įgyvendinti ilgalaikes, visą mokyklos bendruomenę įtraukiančias, nuoseklias prevencines, moksliškai pagrįstas programas.

Šiuo metu mokykloms siūlomos 5 akredituotos patyčių ir smurto prevencinės  programos. Programa „Zipio draugai“ yra skirta 6–7 m. vaikams, „Obuolio draugai“ – 7–9 metų vaikams, „Antrasis žingsnis“ – 1–4 klasių mokiniams. Šios programos skirtos ugdyti socialinius, emocinius gebėjimus. LIONS QUEST programa „Paauglystės kryžkelės“ skirta 5–8 klasių mokinių socialiniam ir emociniam ugdymui, mokyklos bendruomenės sutelktumui didinti. Prieš patyčias nukreipta prevencijos programa „Olweus“ moko mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Mokyklose, pradėjusiose diegti „Olweus“ patyčių prevencijos programą 2008 metais ir tebetęsiančiose programos veiklas iki šiol, patyčių lygis sumažėjo nuo 30 iki 17 procentų.

Smurto ir patyčių prevencijos programas 2016 metais įgyvendina 56,3 proc. mokyklų. Planuojama, kad iki 2020 m. prevencines programas vykdys visos mokyklos. Jų įgyvendinimui paskatinti planuojama skirti 1,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų.

Karolina MACKEVIČIŪTĖ

Užs. 168

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras