Meilės spynų kabinti ant tilto seniūnas nedraus(5)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2015-10-21 15:07

Pirmosios meilės spynos jau puošia Tauragės pėsčiųjų tiltą, visos jos pagražintos įsimylėjėlių vardais, inicialais ar net širdutėmis. Autorės nuotrauka 

Tauragėje gimsta nauja tradicija – ant naujojo pėsčiųjų tilto kabinti įsimylėjėlių spynas, nors didžiuosiuose pasaulio miestuose toks paprotys jau naikinamas. Štai Paryžiuje pernai nuo didžiulio meilės spynų svorio įgriuvo dalis garsiojo Menų tilto, šiame mieste meilės spynų tradicija ant tiltų per Senos upę šiemet uždrausta. Klaipėdoje ir Vilniuje nuo kai kurių spynomis apkabinėtų tiltų spynas įsakyta nuimti. Tačiau Tauragės miesto seniūnas sako įsimylėjėliams tokiu būdu išreikšti savo jausmų nedraus. 

Didžiuosiuose pasaulio miestuose šis jaunavedžių paprotys jau sukėlė rimtų problemų. Ateina jis ir į Tauragę. Jaunavedžiai pastaraisiais mėnesiais ypač pamėgo naująjį pėsčių ir dviratininkų tiltą per Jūros upę.

Žiniasklaidos ir tuometės opozicijos kritikuotą pėsčiųjų tiltą per Jūrą tauragiškiai vis labiau pamėgsta. Ne tik juo vaikštinėja šiltais vakarais, grožisi Jūros vingiu, bet ir susirenka šeimų švenčių metu, kad įsiamžintų fotografijose. Ant tilto pakabintos ir pirmosios įsimylėjėlių spynos.

Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė sako, kad laikui bėgant šis paprotys gali tapti pavojingas.

– Tiltą prižiūrėti ir juo rūpintis dabar priklauso miesto seniūnijai. Gerai, kad pasakėte, nematėme dar, kad jaunavedžiai spynas kabina. Reikėtų apsispręsti – arba leisti tai daryti, arba neleisti nuo pat pradžių. Laikui bėgant spynų gali prisikaupti labai daug. Jos ir rūdija, dėl to kenkia tiltui, – svarstė G.Pukelytė.

Pasak G.Pukelytės, kai vestuvininkai po jaunavedžių „susirašymo“ iškilmių rinkdavosi ant pagrindinio tilto per Jūrą, jokių spynų ant turėklų kažkodėl nekabindavo. Matyt, būdavę nepatogu pro šalį važiuojant mašinoms.

Tačiau Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius sako meilės spynų tauragiškiams nedrausiąs.

– Na, ką dabar padarysi, šiuo metu kiek jų yra, tikrai tiltui nekenkia. Negi aš dabar nueisiu ir nuimsiu jas, negražu. Tegu kabina. Jei jau po kažkiek metų tų spynų prisikaups labai daug, tada ir nuimsim, gal sudėsim kur nors gražiai, o dabar tikrai nedrausim, – sakė seniūnas.

Paprotys ant tiltų turėklų kabinti vadinamąsias meilės spynas gimė visai neseniai – nesiekia nė šimto metų. Jo ištakos – Serbijoje. Viena tokių serbiškų legendų pasakoja apie jauną mažo miestelio mokytoją, susižadėjusią su karininku. Išvykęs į karą, jaunas karininkas sutiko ir pamilo kitą moterį, o apie buvusią meilę pamiršo. Paliktoji mokytoja neištvėrė tokio skausmo, susirgo ir mirė, o Vrniačko-Banios miestelyje gimė tradicija susižadėjus kabinti spyną ant vietos Meilės tilto, teigiama, kad ši tradicija saugo nuo galimų išsiskyrimų. Tačiau pats meilės spynelių kabinimo vajus prasidėjo 1992 m. pasirodžius italų rašytojo Federiko Močijos romanui „Trys metrai virš dangaus“, kuriame aprašomi įsimylėjėliai, kabinantys savo jausmus sutvirtinančią spyną ant Mulvijaus tilto Romoje, o raktą išmetantys į Tibro upę. Knyga tuo metu tapo neįtikėtinai populiari. 2010 m. buvo sukurta šios knygos ekranizacija.

Ši tradicija padėjo atsirasti ir meilės spynelių verslui. Internete galima rasti daugybę skelbimų apie tokių spynų graviravimo paslaugą. Graviruotą meilės spyną įsigyti galima nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.   

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras