Amsterdamas – kultūros ir nuodėmių miestas(2) 

Renaldas MALYCHAS | redakt@kurjeris.lt

2016-05-15 20:18

Amsterdamo geležinkelio stotis. Autoriaus nuotrauka

Esu iš tų, kurie teikia pirmenybę ne tuščiam gulėjimui saulėtame paplūdimyje (nors tai irgi nėra blogai), o miklina kojas kuriame nors Europos mieste. Stengiuosi aplankyti vis naujas ir nepažintas vietoves, tačiau yra keletas išimčių. Tai Paryžius ir Amsterdamas. Miestai, į kuriuos norisi grįžti dar ir dar. Šįkart – keletas įspūdžių iš nuodėmingojo Nyderlandų karalystės perlo.

Viešbučiai pilnutėliai

Apie Amsterdamą internete – informacijos, nuotraukų gausybė. Ko gero, nebėra nieko, apie ką neapkalbėta, neužsiminta ar nepamatyta. Ir vis dėlto Amsterdamas žavus ir nuolat atsinaujinantis, alsuojantis tokia laisve, kaip nė vienas kitas Europos miestas. Todėl neabejotinai čia grūdasi minios turistų, o viešbučių kainos dėl nuolatinio užimtumo priverčia krūptelti.

Kai savo darbinei kelionei bandėme rasti viešbutį per pasaulinę viešbučių rezervavimo sistemą Booking.com, mums buvo pranešta, kad pageidaujamomis dienomis viešbučių užimtumas gali siekti 95%! Todėl išgelbėjo pažintys ir minties įsikurti viešbutyje atsisakėme. Išsinuomojome porą kambarių netoli miesto centro. Ir praktiška, ir kainos nesikandžioja.

Saugokis dviračio 

Amsterdame nereikia skubėti. Skuba čia tik dviratininkai. Stebėkite, kad neįžengtumėte į jų kelio zoną, kitu atveju galite prisidaryti bėdos. Ko gero, nesuklysiu pasakydamas, kad dviračių šiame mieste daugiau nei žmonių ar automobilių. Nuomojamo buto šeimininkas pasakojo, kad gyventojai dviračius įsigyja dėl paprasčiausio užmaršumo ar tingumo. Būna ir taip, kad po audringos nakties žmogus tiesiog pamiršo, kur paliko dviratį ir... nusiperka naują. Kai kas naują dviratį perka net sprogus jo padangai, nes pakeitimas atims daug brangaus laiko.

Žadą atima dviračių kiekis šalia geležinkelio stoties – jiems skirta trijų aukštų stovėjimo aikštelė, visi šaligatviai užversti dviračiais. Infrastruktūra mieste sutvarkyta taip, kad dviračiu galima pasiekti bet kurią vietą. Teko matyti net dviračių spūstis. Užtat miestas nepersunktas automobilių. Mieste puikiai išspręstas susisiekimas tramvajais ir metro.

Internete radau tokią statistiką – kasmet dviračių Amsterdame pavagiama apie 50 tūkstančių, o 10 tūkstančių ištraukiama iš kanalų.

Stebina muziejai

Apie 800 tūkstančių gyventojų turinčiame Amsterdame – 165 kanalai, kurių bendras ilgis – 75,5 km. Kanalų krantus jungia per 1200 tiltų. Miestą nuo potvynių saugo užtvankos ir kanalai. Mieste veikia pusšimtis muziejų, vienas žinomiausių – Van Gogo muziejus. Jame sukaupta didžiausia pasaulyje šio menininko darbų kolekcija. Netoli geležinkelio stoties negalima nepastebėti įspūdingos architektūros mokslo ir technikos muziejaus Nemo. Tai Nyderlandų nacionalinis mokslo centras, supažindinantis su mokslo naujovėmis. Šiuo metu ten atidarytos vaikams ir paaugliams įrengtos ekspozicijos apie tai, kaip veikia įvairūs išradimai, fizikos dėsniai. Išsamiai ir žaismingai perteikti įvairių mechanizmų darbo principai, vaikams suteikiama proga pastovėti prie gamybinio konvejerio, sužinoti, kokiu principu šviečia įvairios lempos, pabūti chemijos laboratorijos laborantu, sudėlioti galvosūkius.  Trečiajame aukšte įrengtas paauglių lytinio švietimo skyrius – čia išsamiai pasakojama apie lytinę brandą, apie vyro ir moters santykius, lytinius organus. Atskirame sektoriuje įrengti privatūs kambarėliai, kuriuose paaugliai gali internete apie viską pasikalbėti su psichologais ir kitų sričių ekspertais.

Po klajonių po muziejų pailsėti ir pasistiprinti galima ant stogo įrengtoje nuožulnioje terasoje. Iš čia atsiveria panorama į šalia besidriekiantį senamiestį ir visai greta įkurtą Nyderlandų jūreivystės muziejų, įrengtą kadaise buvusiame olandų karinio jūrų laivyno arsenale. Čia pat stovi ir senovinių laivų flotilė.

Jei svečiuositės Amsterdame, būtinai aplankykite šalia Nemo muziejaus esančią didžiausią Europoje viešąją biblioteką. Architekto Jo Coeneno suprojektuotos bibliotekos plotas – 30 000 kvadratinių metrų. Personalą sudaro apie pusketvirto šimto darbuotojų, dirbančių net trimis pamainomis visą savaitę, nuo 10 iki 22 val. Skaičiuojama, kad per dieną čia apsilanko apie 5000 lankytojų.

Nustebino, kad bibliotekoje vyrauja laisvės ir pasitikėjimo atmosfera. Niekas neprašė mūsų jokio bilieto, vaikščiojom visur laisvai. Skaitymui ir informacijai rinkti sudarytos visos sąlygos – begalė knygų, filmų, mokomųjų garso įrašų, interneto prieiga, kurios laiko niekas neriboja. Internete radau informacijos, kad bibliotekoje įrengti kambariai net grojantiems skirtingais muzikos instrumentais, bet negalintiems to daryti namuose.

Nuodėmingas miestas 

Vaikščiodami vienoje pagrindinių senamiesčio gatvių Zeedjik centrum nesibodėkite apsilankyti kurioje nors iš gausybės kavinių. Steiko restorane „Al Argentino“ virtuvės šefai tikrai nustebins ne tik maisto paruošimu, bet ir pateikimu. Kokybės ir kainos santykiu liksite patenkinti, o ir išlaidauti tikrai neteks. Matyt, konkurencija daro savo.

Ir vis dėlto turistus iš viso pasaulio čia traukia ne tik kasmetinis tulpių festivalis, bet ir ištisus metus legaliai pardavinėjami lengvieji narkotikai bei klestinti prostitucija. Raudonųjų žibintų kvartalas nuolat perpildytas smalsuolių. Naktimis raudonais žibintais pasidabinusiame senamiesčio kvartale dirba ne tik prostitutės, kurios stovėdamos pusnuogės už vitrininių langų kviečia pasilepinti kūniškais malonumais (fotografuoti merginas draudžiama), čia rasite ir didelį kavinių, barų, coffeshopų pasirinkimą, veikia ir striptizo barai, sekso reikmenų parduotuvės, sekso teatrai ir muziejai.

Ko gero, dėl šios priežasties Nyderlandų karalienės rezidencija ir visa vykdomoji valdžia įsikūrė ne sotinėje Amsterdame, o trečiame pagal dydį mieste Hagoje.

Kaip jau minėjau, šitas miestas man nuolat asocijuosis su laisvu žmonių bendravimu, mat dauguma jų čia atrodo laimingi ir atsipalaidavę. Kiekvienas ten važiuoja to, ko nori, nes Amsterdame į daugumą dalykų žiūrima daug paprasčiau nei kitur.

Beje, įdomi detalė: tautinis olandų apavas toks pat, kaip ir lietuvių – medinės klumpės, o nacionalinis paukštis – taip pat gandras. Taigi sąsajų su šia šalimi turi ir Lietuva.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras