Iš piligriminės kelionės: galimybės yra didesnės nei pats numanai (IV)(1)

2013-06-28 13:46
D.Gimbuto asmeninio archyvo nuotrauka

D.Gimbuto asmeninio archyvo nuotrauka

Tauragiškis Donatas Gimbutas baigė piligriminę mėnesio trukmės kelionę vadinamuoju Šv.Jokūbo keliu (besidriekiančiu per Prancūziją ir Ispaniją). Pėsčiomis 800 km nuėjęs vyras siekia surinkti lėšų druskų terapijai būtinai įrangai, kurią ketina nupirkti vaikų reabilitacijos centro-mokyklos (VRCM) „Pušelė“ neįgaliems vaikams. Mobiliuoju telefonu atsiųsti paskutinio piligrimo kelionės etapo įspūdžiai – su netradiciniais pasvarstymais apie planus, baimes ir pažintis.

Donatas Gimbutas:

„Jei per pirmąsias kelias savaites mintys nusistovėdavo ties kuriozinėmis situacijomis ir nuotykiais, o vėliau ties įvairiais pamąstymais, tai paskutiniąją viskas persipina į vieną, o ir paskutinė rašliava tarsi įpareigoja apibendrinti.
Visą tą laiką matydamas minias piligrimų su didžiausiais žemėlapiais ir pluoštais lapų informacijos apie maršrutus ir t.t.., į viską pažvelgiau vėlgi kiek netradiciškai. Norom nenorom iškilo prieš akis nauji palyginimai. Besąlygiškas vadovavimasis visais tais žinynais tarsi įrėmina ar įpareigoja žmogų. Aiškiai atsimenu gerą pavyzdį, kai keli piligrimai, žemėlapyje pamatę kalną, pabūgo eiti tolyn ir nukėlė tai kitai dienai. Atsirado nelabai pagrįsta baimė, kuri kaip niekas kitas sugeba suvaržyti ir neleidžia pasitikėti savimi bei pamatyti, kad galimybės yra didesnės nei pats numanai. Žinoma, neturiu nieko prieš planavimą, anaiptol, jis labai naudingas, bet, mano giliu įsitikinimu, būtent šios kombinacijos aukso vidurys daugeliu atveju yra raktas į sėkmę.
Nors dėl vienos susiklosčiusios situacijos šiek tiek gailėjausi, kad neturiu storojo „piligrimo vadovo“, jame tikrai turėjo būti parašyta, kad 20 valandą ispanai kaimuose varo karves iš vienos ganyklos į kitą ir geriau nesipainioti jų kelyje. Kaip tik sutikau prieš save bent 50 galvijų ir iškart supratau posakį „žiūri kaip karvė į vartus“, tik šįkart tie vartai buvau aš ir baiminausi, kad jos visos pro juos nesutilps.
Vieni įdomesnių žmonių paskutinę savaitę, kuriuos pasisekė sutikti, buvo pora iš Didžiosios Britanijos. Visas įdomumas tas, kad jie ketvirti metai iš eilės kiekvieną vasarą eina šiais keliais. Kadangi kelias yra ne vienas, tad jie, įveikę pirmą, iškart keliauja kitu. Daugiau su jais pabendravęs supratau, kad prieš mane – gyvas dėl savęs gyvenančių žmonių pavyzdys. Taip pat išryškėjo, mano manymu, itin geras ir teisingas požiūris į daugelį dalykų, o ypač į tai, kaip jie vertina pinigus. Pinigai jiems – pagalbinė priemonė siekiant kažko, o ne pagrindinis gyvenimo tikslas. Kadangi, mano akimis žiūrint, daugelio žmonių galvose jau spėjo susiformuoti labai panaši pozicija, kuri vėliau kaip griūvančių domino kaladėlių efektas lemia daugelį tolimesnių problemų, patiems apie tai net nesusimąstant.
Dažnas skaito įvairiausias knygas apie gyvenimą, jo tiesas, ieško atsakymų, kaip ką daryti, o aš siūlyčiau pabandyti nueiti bent dalį šio kelio, ir kiekvienas sau individualiai pasirašys po tokią knygą, iš kurios nesinorės išplėšti nė vieno puslapio.

Pirmadienį vakare baigiau kelionę, atėjęs į Santjago de Compostela. Galiausiai pats finišas nebuvo toks saldus kaip galėjau tikėtis. Šįkart didžiausias delikatesas buvo tas, kurio nei koja, nei ranka neapčiuopsi, tai yra patys nuotykiai ir pamokos bekeliaujant buvo labiau įsimintini nei paties tikslo pasiekimas.“

Norintys kviečiami prisidėti prie Donato piligriminės kelionės tikslo – surinkti vaikų reabilitacijos centrui-mokyklai „Pušelė“ 45 tūkst. litų druskų terapijos įrangai įsigyti. Aukoti galima trumpąja žinute, įrašius „pusele5“ (auka 5 Lt) arba „pusele10“ (10 Lt) siųsti numeriu 1670. Pinigus galima pervesti ir į sąskaitą AB DnB banke Nr. LT854010041600080103.

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras