Kodėl Bulgarijoje poilsiauti apsimoka?(6) 

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2016-08-07 18:12

Pakrantė nusėta mažytėmis jaukiomis kavinukėmis, didžiuosius kirus čia galima lesinti beveik iš rankų

Kai žiniasklaida beveik kasdien trimituoja apie velniškai brangų poilsį lietuviškajame pajūryje, nori nenori imi skaičiuoti ir svarstyti, kur pailsėti pigiau. Pasak kelionių organizatorių, ir pernai, ir šią vasarą populiariausia atostogų kryptimi išlieka rusų turistų netekusi Turkija. Kelialapį į prabangų šios šalies pajūrio viešbutį šį pavasarį buvo galima įsigyti už 300 eurų savaitei. Tačiau nebrangiam ir vis kokybiškesniam poilsiui Turkijai nenusileidžianti Bulgarija pastaraisiais metais turistus vilioja vis labiau. Juodosios jūros pakrantė, balto smėlio paplūdimiai, šilta jūra, skaistus dangus, jau nuo birželio vidurio plieskiantis 30 laipsnių karštis ir perpus nei Lietuvoje mažesnės kainos – ko gi daugiau reikia prabangos neišlepintam statistiniam lietuviui? Taigi vos dvi valandos, ir lėktuvas leidžiasi kurortiniame mieste Varnoje, viename didžiausių Bulgarijos uostų. 

Maži miesteliai primena Lietuvos pajūrį

Iki Bulgarijos nuo Lietuvos – apie 1500 km. Skrydis trumpas – trukome valandą ir 55 minutes. Rodos, lėktuvas vos pakilo ir tuoj pat leidžiasi. Varna ankstų birželio rytą mus pasitiko beveik 30 laipsnių karščiu. Dangus – be debesėlio. Oro uoste knibždėte knibžda turistų – iš Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Čekijos. Bene daugiausia – lenkų. Autobusai ir taksi zuja pirmyn atgal, išvežiodami saulės išsiilgusius poilsiautojus po iš anksto rezervuotus viešbučius. Beje, poilsio būstą nesunkiai galima išsinuomoti ir pas vadinamąsias „bobutes“.

Jaukios Nesebro senamiesčio gatvelės užgultos suvenyrų prekiautojų kioskų

Kelias veda į Obzorą, nedidelį Juodosios jūros pakrantės miestelį, kažkuo primenantį mūsų Šventąją. Juodosios jūros pakrantė čia nusėta nedideliais jaukiais viešbutukais, matyti naujų pastatų statybos, zujantys darbininkai. Tyla ir jūros ošimas. Jei ne bulgariški pakelės ženklai, pamanytum esąs Lietuvoje. Ir pakelės medžiai į lietuviškus klevus ir liepas panašūs, tačiau priėjęs arčiau pamatysi, kad jie kitokie. Žydi rožės – visur, miesteliai birželį paskendę jų žieduose ir aromate.

Vanduo šiltas jau nuo birželio

Mus pasitinka nedidelio viešbutuko menedžeris. Kalba rusiškai, jei pageidausite – angliškai. Žmonių nedaug, poilsiautojai išsibarstę po visą pakrantę, paplūdimys beveik tuščias. Kojos pačios nuneša prie jūros. Vanduo šiltas – apie 24 laipsnius, švarus, įsibridęs iki pažastų, matai dugną. Skėčiai, gultai ir paplūdimio rankšluosčiai įskaičiuoti į kambario kainą. Vakarais paplūdimys kruopščiai valomas, specialus transportas išsijoja nedėkingų poilsiautojų smėlyje užkastas nuorūkas ir plastikinius puodelius.

Juodosios jūros midijos į stalą patiekiamos šviežutėlės

Per visą pakrantę driekiasi promenada. Nuo ankstaus ryto ja bėgioja sveikuoliai, vakarais vaikšto įsimylėjėliai ir mamos, stumiančios vežimėlius.

Tiesa, nepamiršome apšmirinėti ne visai kurortinių apylinkių: rasi, žinoma, čia visko – ir apgriuvusių pastatų, kadaise veikusios sovietinio režimo liudytojos – pionierių stovyklos „barakus“ išdaužytais langais, apleistų ir sulaukėjusių slyvų ir abrikosų sodų, neįžengiamų krūmynų. Tačiau yra tokių vietų ir Lietuvoje, nėra čia ko stebėtis – nuvažiuokite prie Nemuno, kur savaitgaliais mėgsta įsitaisyti žvejai. Be pirštinių ir šiukšlių maišų kojos geriau nekelti – jei norėsite išsitiesti ant pakrantės žolės, pirma turėsite iš peties apkuopti svetimas šiukšles.

Kainos verčia atverti piniginę

Įdomūs faktai 

Pirmoji Bulgarijos sostinė buvo miestas Pliska, Sofija šalies sostine tapo tik 1879 m. Pliskos garbei Bulgarijoje gaminamas populiariausias šios šalies brendis „Pliska“.

Bulgarija – vienintelė Europos Sąjungos šalis, naudojanti kirilicą.

Natūralaus smėlio pajūris Bulgarijoje tęsiasi net 380 km.

Vasarą – nuo birželio iki spalio vidurio vandens temperatūra Juodojoje jūroje Bulgarijos paplūdimiuose nenukrinta žemiau 25 laipsnių.

Kalnai užima apie 60 proc. visos Bulgarijos teritorijos.

Rožė – Bulgarijos simbolis, todėl turistams siūloma įvairių gaminių su rožių aliejumi ir kvapais. Tikrasis rožių aliejus labai brangus ir vadinamas baltuoju Bulgarijos auksu. Išgauti vienam gramui šio aliejaus reikia 1000 rožių žiedų.

Devyni Bulgarijos kurortai įtraukti į ekologiškai švarių kurortų katalogą.

26-erius metus Bulgarijoje gyveno ir gydytoju dirbo lietuvių tautos tėvu vadinamas Nepriklausomybės akto signataras Jonas Basanavičius. 1891 m. J.Basanavičiui buvo suteikta Bulgarijos pilietybė. 1892 m. jis buvo apdovanotas Bulgarijos šalies ordinu „Už pilietinius nuopelnus“. 

Kainos. Viena svarbiausių temų, apie ką kalba į Bulgariją nuvykę lietuviai. O kainos, mūsų skaičiavimu, ten tikrai geros – beveik viskas perpus pigiau nei Lietuvoje. Bulgarai linkčioja (beje, galvos linkčiojimas šioje šalyje reiškia neigimą, o pasukiojimas į šalis, kas lietuviams būtų „ne“, Bulgarijoje reiškia pritarimą) – nereikia jiems euro. Mat girdėjo, įvedus eurą kitose šalyse, viskas pabrango. Kaip būtų Bulgarijoje su tomis kainomis, jei ši šalis patektų į euro zoną, neaišku, tačiau dabar viskas, mūsų akimis, labai pigu. Tiesa, kuras kainuoja tiek pat. Tačiau visa kita tiesiog verčia traukti iš kišenės piniginę ir be gailesčio ją atverti.

Kilogramas čia pat, Varnos Juodosios jūros fermose, užaugintų šviežių midijų, virtų garuose ir pagardintų nacionalinėmis žolelėmis, restorane ant pat jūros kranto – nuo 4 iki 5 Eur. Už gausų bananų, ledų ir plaktos grietinėlės desertą, kurį vos pajėgėme įveikti dviese, mokėjome 2 Eur, kilogramas ką tik sunokusių trešnių – 1,5 Eur. Pica – nuo 1,5 iki 5 Eur. Bokalas alaus bet kurioje kavinėje – 0,70 Eur, jei jo paragauti nuspręsite restorane pačioje pakrantėje, kainuos 1 Eur. Porcija itališkų ledų didžiuliame vafliniame ragelyje – apie 0,70 Eur. Aštuoni gabalėliai sušių – apie 2,5–3 Eur. Puodelis kavos – 0,5 Eur. Garsiosios bulgariškos šopska salotos – 1 Eur. Jos gardinamos ožkų arba avių brinzos sūriu, kurio gamyboje, pasak vietos gyventojų, naudojama tik Bulgarijai būdinga bakterija, vadinama bulgariškąja lazdele (Lactobacillus bulgaricus), natūraliai randama tik Bulgarijos ore. Kasdien suvalgę bent gabalėlį tokio sūrio, bulgariškai vadinamo „sirene“, neturėsite virškinimo problemų.

Lauktuvių iš Bulgarijos galima parvežti garsiosios jų rožių kosmetikos. Ja čia kvepia visos gatvės – kūno, rankų kremai, šampūnai, aliejai, rankų darbo muilas ir dar visokie kitokie malonūs niekučiai. Kainos – nuo 1 Eur. Ant kiekvieno kampo – bulgariško sidabro gaminiai. Kainos svyruoja nuo 10 iki 50 Eur.

Nesebras virsta turgumi

Viešėti Bulgarijoje ir nepamatyti istorinio miesto Nesebras turbūt būtų nusikaltimas. Tai vienas seniausių Rytų Europos miestų, miestas muziejus po atvirtu dangumi, saugomas UNESCO.

Šis Juodosios jūros pusiasalyje įsikūręs miestelis nukels į senovę – vaikštant siauromis jo gatvelėmis, prieš akis iškyla antikiniai, viduramžių, renesanso pastatai. Miestas kruopščiai restauruotas ir atviras turistams, o jų ypač vasarą čia minios. Nesebro senamiestį juosia galinga gynybinė siena, kuri mena antikinius laikus ir ankstyvosios Bizantijos laikotarpį. Kiek apgailėjome, kad UNESCO saugomas miestas pamažu virsta turgumi – ant kiekvieno kampo turistus pasitinka prekybininkų kioskai, kraute prikrauti įvairiausių suvenyrų, užstojantys garsiuosius statinius.

Senamiesčio gatvelėse ir kiemuose įsikūrę nedideli jaukūs restoranai, kuriuose galima pasimėgauti puikia bulgarų virtuve. Gausu žuvies, jautienos, vištienos patiekalų. Daugybė daržovių.

Nedideli laiveliai, jei tik norite, pergabens jus iš vieno pakrantės miestelio į kitą, tokia kelionė kainuoja vos kelis eurus

Vieni populiariausių bulgariškų patiekalų, be šopska salotų, – įdarytos daržovės, į vynuogių lapus įvynioti kiek lietuviškus „balandėlius“ primenantys suktinukai, šaltoji sriuba tarator – lietuviškų šaltibarščių analogas be burokėlių, musaka – mėsos ir bulvių sluoksniuotas apkepas, gyuvetch – orkaitėje keptas daržovių troškinys, kebatse – ant iešmelio kepta mėsa su prieskoniais. Saldumynai primena turkiškuosius ar graikiškus – baklava, chalva, įvairiausi pyragai, kepti obuoliai, kiti vaisiai, aplieti šokoladu.

Populiariausi alkoholiniai gėrimai – žinoma, baltasis ir rausvasis vynas, gaminamas iš įvairiausių vaisių ir net rožių žiedlapių, rakia ir mėtinė mastika.

Dviejų savaičių poilsis Bulgarijoje su kelione, maistu, gėrimais ir neplanuotais pirkiniais trijų asmenų šeimai kainavo 1700 Eur. 

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras