„Prasmės“ vadovė: „Neleidžiu, kad skausmas pasidarytų stipresnis už meilę“ (0)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2015-06-14 17:26

Bendrijos nariai ekskursijoje po Pagramančio regioninį parką (Lakštingalų slėnyje). Bendrijos archyvo nuotrauka

Sutrikus klausai ar susilaukus negalinčio girdėti vaiko, šeimą ištinka stresas. Tai puikiai supranta tauragiškė Silvija Žukauskienė – ji pati tai patyrė. Tačiau išliko stipri: sugebėjo padėti ne tik savo vaikui, bet ir kitiems tokios pat bėdos ištiktiems – kartu su likimo draugais įkūrė tėvų su negalinčiais girdėti vaikais bendriją „Prasmė“. Šiomis dienomis bendrijai sukanka 20 metų.

Kaip Silvija jautėsi, kai suprato, kad jos sūnus negirdi? Ji atsako šviesaus atminimo mamos Aušros Pivorienės žodžiais: „Tavo vaikas kurčias. Anksčiau apie tai negalvojai. Dabar žinai. Viskas pasikeitė. Pasaulis pilkas. Jis kurčias. Senelių anūkas kurčias. Draugams, pažįstamiems, kaimynams, giminėms jis kurčias. Bet jis niekur nedingo. Jis yra. Jis – tavo vaikas. Ir tai svarbiausia. Tu jį myli. Dabar tu jį myli su skausmu. Tačiau neleisk, kad skausmas pasidarytų didesnis už meilę. Nepalik jo vieno su savo negalia. Tu girdi. Todėl kiekvieną dieną įvairiais būdais supažindink jį su girdinčiųjų pasauliu. Jam maloniausia tai patirti iš tavęs. Jis tave myli labiau už viską pasaulyje. Jis tave lengviausiai supras ir dar labiau mylės. Tau bus sunku. Ne visi tave supras. Gal net reikės pakeisti savo planus, kai kuriuos įpročius. Bet ką kilnesnio tu galėtum nuveikti gyvenime?“

Lietuvoje yra apie 800 sutrikusios klausos vaikų, kasmet gimsta per 30 kurčių arba stipriai neprigirdinčių vaikų, 9 iš 10 gimsta girdinčių tėvų šeimose, kurios visiškai neturi žinių apie kurtumą ir patiria didelį sukrėtimą. Kiekvienai šeimai reikalinga pagalba – nuo kurčio vaiko gimimo ar kurtumo nustatymo. Tai suprasdama, S.Žukauskienė nusprendė veikti.

– 1995 metais, norėdami padėti ne tik savo negirdintiems vaikams, susibūrėme saujelė tėvų ir įkūrėme tėvų su negalinčiais girdėti vaikais bendriją „Prasmė“, – sako ji. – Šiuo metu bendrija vienija 24 šeimas, 75 narius, iš jų 35 su klausos negalia – 14 vaikų, 21 suaugęs.

Sveikas žmogus, ko gero, nė neįsivaizduoja, kokių problemų kyla kurčiam vaikui ir jo artimiesiems. Dėl kurčiųjų nesugebėjimo savarankiškai, tiksliai ir laiku suvokti žodinę informaciją jie priversti priklausyti nuo kitų, ne visada sugeba adekvačiai įvertinti situaciją, jiems reikia daug aiškinimų. Kurčiam vaikui 100 kartų reikia ištarti žodį, kad jis jį pavartotų savarankiškai. Socialinis apleistumas kurčiam žmogui sukelia didelių problemų, nukenčia psichinė sveikata, išsilavinimas ir integracija į visuomenę.

– Todėl labai svarbu kurčius vaikus nuo mažens lavinti visapusiškai, ugdyti savarankiškumo įgūdžius, plėsti kultūrinį akiratį, mokyti bendrauti, kelti raštingumo lygį, parengti savarankiškam gyvenimui. Kuo anksčiau vaikas pradedamas mokyti, tuo geresni rezultatai, – įsitikinusi S.Žukauskienė. – Negirdinčiam vaikui sunkiau mokytis mokykloje nei girdinčiam, nes yra daug sunkiai paaiškinamų dalykų.

Kad padėtų negirdintiems vaikams, bendrija per 20 metų surengė daugybę edukacinių kelionių, mat kurti vaikai „klausosi“ akimis – keliaudami jie daug pamato ir sužino. Negirdinčiam vaikui labai sunku daug ką paaiškinti. Pamatęs savo akimis, vaikas geriau supranta ir įsimena.

Neprigirdintiems vaikams labai svarbu turėti kokybišką klausos aparatą. Ar tauragiškiams vaikams jų pakanka?

– Stengiamės, kad vaikai ir jaunuoliai su klausos negalia bei jų tėvai ir artimieji kuo daugiau sužinotų apie šią negalią, kompensacinę techniką, mokome, kaip ja naudotis, informuojame apie naujoves, – sako Silvija. – Kokybiški klausos aparatai brangūs – kainuoja iki 3000 eurų, o klausos negalią turinčiam jų reikia dviejų. Rašome raštus, diskutuojame su ministerijomis dėl klausos aparatų aprūpinimo tvarkos. Šiuo metu visiems, turintiems klausos negalią, skiriami nemokami klausos aparatai, bet jie nekokybiški. Augančiam vaikui, lankančiam darželį, mokyklą, bendraujančiam su draugais, dalyvaujant renginiuose su nekokybišku klausos aparatu, įskausta galva, jam sunku suprasti ir išgirsti aplinkinius.

Be to, bendrija teikia informavimo, konsultavimo, bendravimo, tarpininkavimo paslaugas, renka ir kaupia informaciją, kad vaikai su klausos negalia ir jų šeimos galėtų ja naudotis. Neįkainojamą pagalbą klausos negalią turinčiam vaikui ir šeimai teikia surdopedagogė Anita Juščiutė. Kartu su surdopedagoge organizuojami seminarai tėvams ir pedagogams, kaip ugdyti kurčią ir neprigirdintį vaiką, į juos kviečiami mokytojai iš visų Tauragės rajono mokyklų, kuriose mokosi vaikai su klausos negalia. Bendradarbiaujama su Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centru – jam padedant paprasčiau susikviesti mokytojus į seminarą, bei su Tauragės savivaldybės Socialinės paramos, Švietimo skyriais, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaikų globos namais, mokyklomis, kur mokosi šią negalią turintys vaikai, gydytojais, nevyriausybinėmis organizacijomis.

– Džiaugiamės, kad problemas visada sprendžiame kartu, aptardami ir rasdami vaikams geriausius sprendimo būdus, – sako S.Žukauskienė. – Kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškos, profesionalios, dalyvaujame šalies ir tarptautiniuose projektuose, seminaruose, įvairiuose renginiuose, semiamės patirties ir sužinome naujoves.

Prisimindama kelią, nueitą nuo bendrijos įkūrimo iki šių dienų, S.Žukauskienė sakė:

– Tik įsikūrę prisiglaudėme Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centre, kur glaudžiamės iki šiol, tik dabar jis vadinasi Adakavo socialinės globos namų Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos padaliniu. Esame dėkingi visiems darbuotojams už rūpestį ir toleranciją mūsų vaikams. Pirmieji verslininkai, patikėję mumis, – Juozas Ercius, skyręs dalį lėšų pirmajai pažintinei kelionei į Kryžių kalną, Irena ir Tomas Alijošiai, dovanoję pirmąjį baldą – lentyną. Labai džiaugiamės, kad tobulėja kompensacinė technika ir mūsų vaikai ja gali naudotis. Siekiame, kad mūsų vaikai ir jaunuoliai su klausos negalia būtų kuo savarankiškesni, savimi pasitikintys, kad galėtų daug pasiekti patys, nebūtų kitiems našta. Didžiuojamės savo vaikų pasiekimais – jie mokosi ar jau yra baigę Klaipėdos, Kauno kolegijas, Vilniaus universitetą. Savo kelyje sutinkame labai daug gerų žmonių. Džiaugiamės, kad atsiranda norinčių ir galinčių padėti mūsų vaikams. Štai mano sūnus Tomas baigė Vilniaus universiteto ekonomikos studijas, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras