Vasarą tykančių žarnyno infekcijų galima išvengti(0)

kurjeris.lt inform. | redakcija@kurjeris.lt

2015-06-12 12:14
Raimondos Alysienės nuotrauka

Nuo žarnyno infekcijų galima apsisaugoti kruopščiai plaunant daržoves ir vaisius. Raimondos Alysienės nuotrauka

Tauragės visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šilumą mėgsta ne tik vasarotojai, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas per maistą plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, nes šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai. Užkratas dažniausiai perduodamas per netinkamai paruoštus maisto produktus, buitiniu-kontaktiniu būdu, per aplinkos daiktus ar nešvarias rankas. Per kelias valandas sukėlėjų maiste gali atsirasti tiek, kad tokio maisto suvalgęs žmogus susirgtų.

Tauragės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai primena, kad bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per netinkamai paruoštą gyvūninės kilmės maistą. Vasarą dažniausiai užsikrečiama salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt.

Per maistą plintančios ligos dažniausiai pasireiškia viduriavimu, vėmimu, pilvo ir galvos skausmais, karščiavimu. Tai išryškėja praėjus 12–72 val. po užsikrėtimo minėtomis bakterijomis.

Pastaraisiais metais Tauragės gyventojai dažniausiai serga kampilobakterioze (užsikrečia valgydami mėsą, ypač vištieną ir kiaulieną) bei salmonelioze (vartodami žalius ar blogai termiškai apdorotus kiaušinius ar vištieną).

Iškylaujant gamtoje nemažą pavojų kelia ir maudymosi vietų higieninė būklė. Atviruose vandens telkiniuose besimaudantys žmonės turėtų žinoti, kad neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, kuriems patekus į žmogaus organizmą (pavz., besimaudant gurkštelėjus tokio vandens) galima susirgti bakterijų sukeltomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis (salmonelioze, šigeliozė, žarnyno lazdelės sukelta infekcija), virusų sukeltomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis (rotavirusine, norovirusine infekcija ir kt.), žarnyno pirmuonių (kriptosporidijų, liamblijų, amebų ir kt.) bei kirminų (spalinių, askaridžių, plaukagalvių, toksokarų ir kt.) sukeltomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

Rankų plovimas, vaisių bei daržovių plovimas, stalo inventoriaus bei indų plovimas atvirame vandens telkinyje gali tapti ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų priežastimi. Keliaujant stovyklauti reikėtų pasidomėti stovyklavietės higienine būkle ir laikytis higienos taisyklių, tada susirgimų pavyks išvengti.

Tauragės rajone 2014 m. buvo užregistruoti 4 salmoneliozės ir 11 kampilobakteriozės atvejų. 2015 m. iki birželio mėnesio užregistruoti 2 salmoneliozės ir 7 kampilobakteriozės atvejai. Visi sirgusieji  kampilobakterioze – vaikai iki 17 metų.

Vasarą padaugėja ir atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausia tokių protrūkių priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai, vartojami termiškai neapdoroti produktai, nesinaudojama šaldytuvais iškylos gamtoje metu, taip pat  namuose, kavinėse bei restoranuose pobūviams iš anksto paruoštas netinkamai karščiu apdorotas maistas. Jei gaminama nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, rizika užsikrėsti irgi didelė.

Per maistą plintančių bakterinių žarnyno infekcijų galima išvengti laikantis keleto paprastų patarimų:

• vartoti tik šviežius produktus (ypač mėsą, kiaušinius) ir laikyti juos šaltai;
• mėsą (paukštieną), kiaušinius prieš gaminimą nuplauti po tekančiu vandeniu;

• maistui nevartoti žalios mėsos bei vištienos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių, taip pat maisto su žaliais kiaušiniais;

• maistą gaminti tik švariomis rankomis, kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo rankas nusiplauti muilu ir vandeniu;

• gaminant neragauti žalios mėsos;
• mėsą, paukštienos produktus ir kiaušinius gerai išvirti ar iškepti;
• vartojimui paruoštą ar nesuvalgytą maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa;
• nevalgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių;
• po maisto ruošos gerai išplauti virtuvės įrankius bei paviršius, indus;
• iškylaujant gamtoje vengti greitai gendančio maisto produktų, maistą laikyti specialiuose šaltkrepšiuose;

• apsirūpinti geriamuoju vandeniu, priemonėmis rankų priežiūrai ir asmens higienai palaikyti (drėgnos servetėlės, vanduo);

• negerti vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų telkinių.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras