Būtų juokinga, jei nebūtų baisu ir graudu(7)

2009-03-25 14:39

Visais istorijos egzistavimo laikais žmonės troško duonos ir pramogų, o visa kita – kaip gyvenimas susiklostys. Pabrėžiu, pirmiausia – duonos, paskui – pramogų. Lietuvoje kažkodėl viskas vyksta atvirkščiai. Per devyniolika Lietuvos nepriklausomybės metų lietuviai matė visko. Bet pamatė ne tai, ką norėjo, apie ką svajojo, ko tikėjosi, dėl ko kentėjo. Pasirodo, per tuos ilgus metus nieko esmingo nepasiekėme, kovojome su vėjo malūnais. Apmaudu, pikta, liūdna ir graudu.

Ko jau ko, bet įvairiausių pramogų per tuos metus buvo tikrai pakankamai ir televizijos ekranuose, ir scenose, ir radijo laidose. Išsirinkome naują Seimą, kurį liaudis jau pakrikštijo šoumenų Seimu. Šoumenai taip įsisiūbavo, kad perkėlė savo aktyvią veiklą net į Seimo posėdžius. Žiūri, mąstai ir stebiesi – nejaugi jie mano, kad valstybės valdymas – tai tas pats šou, tik prie kitų dekoracijų?

Viena seimūnė taip prisižaidė, kad užsimiršo, kur besanti, ir pademonstravo, kad ne tik liaudį gali linksminti, bet ir posėdžio metu sugeba krūtimi mažą tautos dalelę pamaitinti. Begelbstint nepavydėtiną tautos demografinę padėtį beliko šoumenams suvaidinti Seime parodomąjį gimdymo seansą. Tada mūsų išradingumu niekas Europoje neaplenks, o ir jokios Afrikos su mumis nelygins.

Tačiau paskutiniai šoumenų veiksmai valstybės valdymo institucijose žmonių jau nebelinksmina. Dabar žmonėms trūksta duonos. Gamyba krinta visose srityse, daugelis įmonių bankrutuoja, sparčiai auga bedarbių gretos, neabejotinai išaugs ir nusikalstamumas, daugelis nebepajėgs susimokėti už paimtus kreditus ir komunalines paslaugas. Ir tai dar ne viskas.

Skuboti, neapgalvoti, nepopuliarūs naktiniai seimūnų sprendimai sujaudino, sujudino liaudį. Tačiau niekas nepanoro jų išklausyti. Vietoj to gavo bananų, guminių kulkų, ašarinių dujų, grasinimų susidoroti. O žmonės tik norėjo sužinoti, kas išvogė ir lengva ranka iššvaistė valstybės iždą, tuo privedę šalį prie finansinio bankroto. Žmonės norėjo žinoti, kaip tautos išrinktiesiems pakilo rankos prieš „vaiko pinigus“. Juk vaikai – valstybės ateitis, o jie tą ateitį smaugia savo rankomis. Baisu. Dėl butaforinio tūkstantinių seimūnų algų susimažinimo reikėjo net Konstitucinio Teismo sprendimo, o dėl juokingai varganų „vaiko pinigėlių“ nuspręsti užteko ir skuboto naktinio Seimo posėdžio. Argi tai ne žemiausio lygio cinizmas?

Žmonės norėjo žinoti, kodėl tautos išrinktieji vėl ir vėl lipo ant to paties grėblio ir nedaro iš to išvadų. Aš turiu omeny 2000 metų Seimo sprendimą, pagal kurį iš dirbančių pensininkų brutaliai buvo atimta dalis pensijų. Konstitucinis Teismas, nors ir pavėluotai, tą sprendimą atšaukė, bet daugelis pensininkų nusavintų pinigų dar ligi šiol neatgavo. Dabar šoumenai vėl užsimojo prikurti problemų dirbantiems pensininkams. O jie gi ne iš gero gyvenimo stengiasi dirbti mažai apmokamose, ne prestižinėse darbo vietose.

Nevardysiu daugiau tų problemų – tuščios pastangos. Tautos išrinktieji pasirinko kitus prioritetus. Vietoj to, kad galvotų, kur būtų galima sutaupyti, ieško būdų, kaip nuo dirbančio žmogelio paskutinį centą nulupti, išmušti iš vėžių, moraliai ir finansiškai sužlugdyti, priversti emigruoti. Nejaugi šoumenai nesupranta, kad valstybė dėl tokių sprendimų dar labiau nukentės?

Scenose ir televizijos ekranuose linksminti liaudį įvairiuose šou – tai ne tas pats, kas rengti šou valstybės valdymo reikaluose. Pramogų ir linksmybių gal jau pakanka, dabar reikėtų pagalvoti, kad žmonės neliktų be paskutinio duonos kąsnio.

Nesinori kvatoti pajaco juoku, gal ir būtų juokinga, jei nebūtų baisu ir graudu.

 

Juozas Zurlys

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras