Kaip laimėti karą keliuose?(9)

2009-03-31 15:31

Kas yra karas? Pagal terminų žodyne surastą apibrėžimą, karas – tai ginkluotas susidūrimas tarp valstybių ar visuomenės klasių, sluoksnių. Karai būna pasauliniai, didieji, išsivadavimo, gynybiniai, puolamieji, okupaciniai, pilietiniai, partizaniniai, teroristiniai ir kt. Ekonominiai, šaltieji, karštieji, žvaigždžių, kibernetiniai ir panašūs karai, ginkluoti kitokiais ginklais. Kokiais ginklais apsiginklavusios karo keliuose kariaujančios pusės?

 

Kokie būna mūšiai, fronto linijos? Ar šiems karams tinka tradicinis apibrėžimas? Kaip įvardyti kariaujančias puses? Gal tiktų taip:

stacionarūs kariaujantieji objektai (elementai) – keliai, viadukai, tiltai, tuneliai, geležinkeliai ir jų pervažos, apvažiavimai, sankryžos, šviesoforai, įvairios atitvaros, kelio ženklai, greičio, oro sąlygų matuokliai ir kt.;

mobilūs kariaujantieji objektai (elementai) – įvairiausios transporto priemonės su ekipažais ir be jų, pėstieji ir raiti, visi kiti gyvi ir negyvi, sąmoningi ir nesąmoningi judantys objektai žemėje, ore, vandenyje ir kt.;

intelektualieji kariaujantys objektai (elementai) – valdantys, kuriantys, statantys, remontuojantys, eksploatuojantys, kontroliuojantys, vairuojantys, reguliuojantys, stebintys, formuojantys, tvarkantys, t.y. kuriantys daugumoje atvejų du pirmuosius kariaujančius objektus.

Intelektualiųjų kariaujančiųjų objektų (elementų) amžius ir jų ugdymo, vystymo, auklėjimo procesas trunka nuo gimimo iki mirties. Šių procesų instituciniai ugdytojai – šeima, mokykla, religinės bendruomenės, politinės ir visuomeninės organizacijos, teisėsauga, žiniasklaida, Vyriausybė, Seimas, Prezidentūra. Taip pat mokslo, meno, kultūros, sporto ir kitos įžymios asmenybės, t.y. fiziniai ugdytojai, savo asmeniniu pavyzdžiu, intelekto potencialu ir profesine veikla galintys daryti didžiulę įtaką visiems įvardytiems kariaujantiems elementams.

Kaip vyksta „kovos“, „mūšiai keliuose“ tarp kariaujančių pusių, kokie jų ginklai ir tų „mūšių“ pasekmės, kasdien praneša ir rodo žiniasklaidos priemonės. Svarbiausias šio rašinio tikslas – kaip išvengti ar sumažinti jų, nuostolius ir pasekmes, išsiaiškinti, kokia fizinių ir institucinių ugdytojų įtaka ir atsakomybė šiems procesams.

Pasaulyje ir kiekvienoje valstybėje vyksta didesni ar mažesni karai keliuose. Teko girdėti, kad kai kurių  mūsų kaimyninių valstybių vyriausybės yra numačiusios strateginius planus, kaip nutraukti karą ir pasiekti taiką keliuose. Galbūt šiam tikslui pasiekti ten geriau įjungtos visos aukščiau išvardytos institucijos, ir kuo institucija aukštesnė, tuo jai tenka didesnė atsakomybė?

Tačiau ar ne per mažai, plačiai, suprantamai iš aukščiau išvardytų mūsų  institucijų girdime pasiūlymus apie aiškiai išdėstytas taktikas, strategijas, prioritetus, finansinių, ekonominių ir techninių priemonių planus bei politinius žingsnius šioms problemoms išspręsti? Mano, eilinio „kariautojo“, supratimu, žiniasklaidos priemonėse jau turėjo būti pateikta minimaliausia atsakingų institucijų informacija pagal tokią paprasčiausią schemą:

– istorinė karo keliuose pasaulinė ir Lietuvos apžvalga;

– laikotarpio po nepriklausomybės atkūrimo karo keliuose apžvalga;

– šių apžvalgų analizė – „diagnozė“;

– „vaistai“ aukščiau paminėtiems kariaujantiems objektams „gydyti“.

Ypač tai svarbu grėsmingai padaugėjus mobiliųjų kariaujančių objektų, šis skaičius žymiai lenkia stacionarių kariaujančių objektų kiekį ir kokybę. Ar adekvačiai į tai reaguojama? Gal tai daroma tik „valdiškai“ ar pagal principą „gesinant gaisrus“?

Kol viso to nėra, pats geriausias, nes, atrodo, veiksmingiausias vaistas – biblinė mintis: budėk, nes nežinai, kada ateis...  Ir  jei aš šiandien nebudžiu, rytoj gali įvykti nelaimė kitiems, o poryt ji gali paliesti mane patį arba mano artimą. O gal jų išvengti padės keletas paprastų tokio budėjimo pavyzdžių:

– jeigu kiekviena protinga būtybė, eidama per gatvę ar perėją, suvoktų, kad kelių tonų dideliu greičiu judantis metalo gabalas gali būti nevaldomas dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl techninių gedimų, vairuotojo neveiksnumo, jo ligos ar alkoholio poveikio, oro sąlygų, lengvabūdiškų poelgių ir panašiai, tai patikėti tokiam nevaldomam objektui savo sveikatą ar gyvybę, kaip dažnai tenka matyti šitaip besielgiančius pėsčiuosius, yra tikra beprotybė;

– bet kokios transporto priemonės vairuotojas ir šalia jo važiuojantys, riedantys, plaukiantys, čiuožiantys, skrendantys turėtų nuolat galvoti, kaip iš taško A saugiai patekti į tašką B;

– aktyviau informuoti atsakingas institucijas dėl netinkamų intelektualiųjų elementų elgesio, veiksmų, sprendimų ar kitų kariaujančių objektų netinkamos būklės. Pateikiu keletą pastebėtų konkrečių pavyzdžių: ar logiškai sustatyti kelio ženklai, nurodantys eismo pirmumą, pervažiuojant Pagramančio tiltą? ar ne per ilgai planuojamas, projektuojamas, įrenginėjamas apvažiavimas apie Tauragę, Jurbarką, Vilnių ir kitus miestus, kiek ilgai šių miestų gyventojai, o ir patys eismo dalyviai turi kęsti uždujinimą, triukšmą, dulkes, kamščius, eismo įvykių grėsmes? ar nevėluoja viadukų planavimas, projektavimas, statyba ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regioniniuose centruose? ar remontuodami kelius, autostradas, tiltus, atliekantys šiuos darbus netrukdo eismui, dėl ko dažnai susidaro daugiakilometriniai kamščiai?

Tokių pavyzdžių galėtume pateikti daugelis, tačiau kaip gyvenime būna, nesimokoma ne tik iš svetimų klaidų, bet dažnai net iš savų...

Jei šios mintys kam nors padarys teigiamą poveikį, tai bus didžiulė finansinė, materialinė ir moralinė investicija į „kariaujančių“ objektų geresnę būklę, o tuo pačiu karo keliuose pasekmių masto mažinimą. Kitaip tariant, investicija į priežastį visuomet mažiau kainuos nei kova su pasekmėmis.

Laimėti karą keliuose kiekvieną mus įpareigoja ne vien Kelių eismo taisyklės bet ir... žmogaus gyvenimo eismo taisyklės. Ką reiškia šis terminas, išsiaiškinkime kiekvienas sau.

Viktoras JOKUBAITIS | ratuotas tautietis

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras