Viso gero, mūsų Dalia || Laikykitės ten su Andriumi Tapinu(0)

Laisvės TV

2019-05-28 14:38

Paskutinę prezidentinių rinkimų dieną, „Laikykitės ten“ komanda taria sudie Daliai ir apžvelgia 10 praėjusių Dalios Grybauskaitės kadencijos metų. Ką sužinojome, o kas taip ir liko paslaptyje?  Savaitės naujienose Eurovizijos apžvalga, Rūta Meilutytė ir dainuojantis Andrius Tapinas.

Šiandien sakom viso gero prezidentei Daliai Grybauskaitei, drauge keliaujam jos pėdomis ir galbūt atrandam dar nežinomų dalykų. 

Pirmoji prezidentės eurokratinės karjeros stotelė – Tarptautinių ekonominių santykių ministerija. Taip, buvo tokia ministerija, įsteigta Vagnoriaus draugeliui Aleškaičiui, kuri pjovėsi su Užsienio reikalų ministerija kaip muškietininkai su kardinolo gvardiečiais. 

Ir kai atėjus į valdžią LDDP ši ministerija buvo panaikinta, Dalia, visų nuostabai, pateko į URM. O ten jau aukštyn, aukštyn, aukštyn. Departamento vadovė, misijos Briuselyje pavaduotoja, darbas ambasadoje Vašingtone. Arba ją visi labai mylėjo, arba norėjo kuo toliau išsiųsti. 

Šį skrydį lydėjo atidi Algirdo Mykolo akis ir, vos tapęs premjeru, Brazas kviečia ją finansų viceministre, tada trumpam užsienio reikalų vice, kur susidūrė su Vygaudu Ušacku ir, sakykim, taip nepamilo jie vienas kito iš pirmo žvilgsnio. Ir iš antro, ir iš trečio. Ir padėjo Dalia savo juodojoje knygelėje stambų kryžių prie vardo Vygaudas. 

Tada jau finansų ministre ir, kai mums tapus ES nariais iš dangaus nukrito Eurokomisaro vieta, niekas net nestatė lažybose, kas ją užims. Nes visi žinojo - važiuos Dalia. 

Briuselyje Dalia išskleidė sparnus, kalė taip per biudžetą ir finansus, kad vos po metų buvo paskelbta metų komisare. 

Taip atkeliaujam į 2009 metus, kai Lietuvoje siaučia ekonominė krizė. Dūžta Seimo langai. Ir nesvarbu, kad ji prasidėjo Amerikoje, vis tiek kalti vietiniai politikai. Jau kelis metus iki rinkimų Dalia, pradėjo dažnai lankytis Lietuvoje, dalinti interviu ir drožti tuometinę valdžią.  

Žmonėms tas labai patiko. Laabai patiko. Dalia atrodė puikiai. Kalbanti griežtai ir paprastai, turinti tarptautinės politikos patirties, nusimananti apie vidaus politiką bet nesusijusi su partijomis. 

Žmonėms taip patiko, kad kai Dalia 2009 paskelbė, jog grįžta iš Briuselio gyvųjų ir mirusiųjų teisti, visi suprato, kad rengti prezidento rinkimus tas pats, kas išmesti pinigus į balą. 

Taip ir buvo – Dalia surinko 68 procentus, o Butkevičius, Mazuronis, Tomaševskis, Graužinienė ir Prunskienė tiesiog pabuvo statistais ir turbūt guodė vieni kitus: praeis dešimt metų, ateis ir mūsų valanda. Dešimt metų praėjo – valanda neatėjo.

Ir 2009 liepos 12 plieninė magnolija prisiekė tarnauti tautai. 

Pirmoji kadencija

Prezidentės taikinys viduje buvo aiškus – oligarchai ir po rinkimų į valdžią atėjusi socdemų ir darbiečių koalicija. 

Pirmosios kadencijos metu prezidentė inicijavo Šilumos ūkio pataisas leidusias susikurti, nepriklausomiems šilumos gamintojams. Tai leido Antanui su Petru savo samanės bravoriuką, dzūkijos miške, įforminti kaip katilinę ir tiekti šildančius produktus į rinką. O, kad tas bravoriukas gerai funkcionuotų, dar prezidentė pagelbėjo biokuro biržos atsiradimui. 

Dar į darbų sąrašą galim įtraukti kovą su nelegaliu praturtėjimu, policijos korupcijos valymą, viešųjų pirkimų skaidrinimą, kadencijų įvedimą VSD, STT ir prokuratūros vadovams. 

Viena svarbiausių vidaus politikos iniciatyvų – politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymas. Kuris šiaip praskaidrino, rinkimus, bet kartu juos padarė ir žiauriai nuobodžius. 

Daliai esant prezidente, nepasišiukšlinom kai pirmininkavom Europos sąjungos tarybai. Per viršūnių susitikimą Vilniuje priartinom Gruziją ir Moldovą prie Europos. Pastarieji gavo bevizį režimą. 

Lietuva tapo jungtinių tautų saugumo tarybos nare ir buvo pakviesta pradėti derybas, dėl stojimo į ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją – EBPO. Arba kitaip, turtingų valstybių klubą. 

Kadencijos pradžioje prezidentė ilgiems pokalbiams kviesdavosi politologus, nes jautė, kad tarptautinė politika jos silpnoji sritis. Prabėgus dešimčiai metų, galim konstatuoti, kad tie pokalbiai atsipirko su kaupu. Kodėl?

2010 metais Dalia iškeitė susitikimą su Obama į susitikimą su Kaczynskiu. Šalstelėjo santykiai su JAV, o ir su lenkais per kadencijas bendros kalbos taip ir neradom. Visai kaip tada mokykloje – Dalia daug draugų neturėjo.

Buvo ir klupinėjimų su tokiais pareiškimais: su ubagais nedraugausim. 

Kadencijos pradžioje Dalia kalbėjo apie pragmatiškus santykius su Rusija ir diplomatinę retoriką, bet vėliau kaip ji pati sakė – gyvenimas įkrėtė proto. Taip jau gyvenimas veikia – iškrečia pokštą ir įkrečia proto. Būtent ta eilės tvarka.

Buvo sočiai konfliktų viduje. Prezidentė niekada nemylėjo į valdžią atėjusios Darbo partijos. Darbo partija tikėjosi turėti daug ministrų. Bet prezidentė įkišo pagalį į ratus, pareiškusi kad ministrais negali būti žmonės iš partijos užsiiminėjančios juodąja buhalterija. 

Dalia užkirto kelią Graužinienei tapti ministre, tad pastarajai tapus Seimo pirmininke konfliktas buvo užprogramuotas. 

Per savo pirmą kadenciją ji atleido 106 teisėjus, 15 iš jų už teisėjo vardo pažeminimą. Taip pat vetavo miškų, žuvininkystės, motinystės, elektros kainų, savivaldybių smulkinimo, partijų pirkimų įstatymus. 

Po penkerių metų Dalia Grybauskaitė nelabai persistengė su rinkimine programa. Dokumentas skambiu pavadinimu „Tikiu Lietuva“ buvo… 1 puslapio. Su vienu puslapiu net pirmakursiui universitete sunku prasisukti. Bet žmonėms to užteko.

Antra kadencija

Rinkimai praėjo. Išsirinkom naują-seną prezidentę. O kokią politiką jį toliau vykdė? Buvo ir pliusų ir minusų. Bet vidaus politikoj tai buvo, kas drebino aplinką. 

Įsivaizduokit, 2016 metų rudenį buvo tokie laikai, kai Dalia Grybauskaitė realiai palaikė valstiečius ir sakė: „žmonės išrinko – leiskit dirbt.“ Įsivaizduojat? Viskas tada buvo gerai: rinkimai be pažeidimų, išrinktieji be korupcinių skandalų. Kai prezidentė pagaliau pamatė, kad naujai valdžiai trūksta vieno skiepo, prasidėjo visai kitoks bendravimas. 

Bet buvo ir kitokių kliurkų Grybauskaitės antroje kadencijoje. Didžiausią ir visų šiurpą sukėlęs skandalas – tulpių laiškai. Tiesa, skandalas buvo įdomus visiems daugmaž tris dienas.

Praėjus geram pusmečiui po tulpių skandalo, Grybauskaitės kadencijoje išpuolė dar viena kliurka – nepakilo Spartanas. Na, nepavyko nuskrist iki Rygos pasveikint kaimynų su šimtmečiu. Gėda? Gėda. Ką darysi. 

Užsienio politika

Kadangi prezidentei kaip ir priklauso daugiausiai rūpintis užsienio politika, kokia buvo antrosios D.Grybauskaitės užsienio politika?

Brandesnė. Aiškesnė. Stipresnė. Ir dėl to turim gan aukštą kartelę naujam prezidentui. 

Tiesą sakant, ji startavo dar pirmosios kadencijos gale, kai 2014 metais iškilo Ukrainos failas ir prezidentė nepraleido progos tapti lydere. 

Dalia ryžtingai stojo naujosios Ukrainos valdžios pusėn, ir taip ėmės organizuoti europinį frontą prieš Putiną, kad Merkel su Olandu vos žagsėti spėjo.

Radusi gerą nišą ES užsienio politikoje Dalia ėmė vis ryžtingiau pasisakyti ir kitais klausimais. Visoje Brexito istorijoje ji vis bandė privairuoti britus arčiau Europos, kad tik tas išsiskyrimas būtų kiek galima mažiau skausmingesnis. Pasidarė šiuo klausimu ant tiek svarbi, kad Tereza Mei jai skambino prieš ES samitus, o pačiuose samituose CNN ir kiti visų pirma puldavo Dalios nuomonės klausti, kaip čia viskas baigsis.

NATO fronte Dalia išsireikalavo detalių NATO planų Baltijos šalių gynybai, energingai veikė bendrame Šiaurės šalių fronte ir ėmė visai mielai naudotis atšilusiais santykiais su Lenkija.

Net ir Trumpas, kuris eina tiesiai ir paprastai nemato nieko, stabtelėjo akimis užkliuvęs už Lietuvos prezidentės.

Sudie, Dalia

10 Dalios metų baigiasi. Lengva tik badyti pirštais į prezidentės padarytas klaidas arba nuslysti į kitą pusę užsidedant rožinius akinius ir skaitant jos patarėjos parašytą knygą „Nustokim krūpčioti“. 

Tačiau turim pripažinti, kad kartelę įpėdiniui Prezidentė palieka labai aukštai užkeltą – užsienio politikoje Lietuva žaidžia gerokai aukštesnėje lygoje nei priklausytų, socialinis projektas „Už saugią Lietuvą“ padėjo tūkstančiams, o valdžioje, siaučiant nepotizmo, neprofesionalumo, interesų ir kerštingumo uraganui, Prezidentė likdavo paskutiniu žmogaus, sąžinės ir žodžio laisvės gynėja. 

Ji atėjo geležinė – geležinė ir išliko, neišsilydė, nesulinko ir nesurūdijo. 

Todėl dabar galim pasakyti – ačiū, mūsų Dalia, ir geros kloties. 

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras