Tauragiškiai dalyvavo tarptautiniame kultūros ir meno festivalyje Amasijoje(0)

2015-06-30 15:20

Bosnijos ir Hercegovinos , Azerbaidžano ir Lietuvos kolektyvai

Pirmiausia apie nuostabią Amasiją. Tai istorinis miestas Turkijos šiaurėje, prie Ješil Irmako (žalioji) upės, ir įsikūręs kalnų papėdėje. Nuostabus savo XIII–XIV a. tvirtovėmis bei jų griuvėsiais, mečetėmis ir XIV–XV mauzoliejais. Gausu muziejų. Neįmanoma nupasakoti šio nuostabaus miesto grožio žodžiais, tai reikia tiesiog pamatyti! O nuo senosios Pilies griuvėsių, kurie yra pačiame kalno viršuje, atsiveria dar nuostabesnis visos Amasijos grožis. Šio miesto simbolis yra obuolys. Vietiniai vadina Amasiją obuolių miestu. Tai ne kurortinė, bet tikroji Turkija.  

Šiame nuostabaus grožio istoriniame mieste nuo 1962 metų liepos vyksta kasmetiniai Atatiurko kultūros ir meno festivaliai. Jį visada remia Amasijos gubernatorius. Daugybę metų tai buvo tik pačios Turkijos festivaliai, į kuriuos folkloro grupės suvažiuodavo iš įvairių Turkijos miestų ir miestelių. Nuo 2008 metų festivalis tapo tarptautinis. Kviečiami ir kitų šalių atstovai.

Pirmą kartą 2015 m. liepos 10–17 dienomis į šį festivalį buvo pakviesta ir Lietuva. Galima sakyti, mums tiesiog pasisekė. Kada geri draugai iš Turkijos manęs paklausė, ar norėtų Lietuva dalyvauti šiame festivalyje, net nemirktelėjusi atsakiau: „Taip“. Netrukus buvo gautas ir oficialus kvietimas. Suglumau. O kokį kolektyvą kviesti? Tačiau akimirksniu dvejones nuvijau į šoną. Nors labai seniai gyvenu Vilniuje, bet gimiau ir augau Tauragėje, vadinasi ir kolektyvas turi būti iš Tauragės! Pasitelkusi į pagalbą savo Tauragėje gyvenančią mamą Nijolę Meilutienę ir Tauragės kultūros rūmų direktorių Virginijų Bartušį, nusprendėme pasiūlyti vykti Tauragės „Jūros“ ansamblio tautinių šokių ir kapelos kolektyvams (vadovai Birutė Sagatauskienė ir Saulius Bernotas). Kadangi paruošiamasis kelionės ir kitų reikalų, susijusių su kelionės išlaidomis, veiksmas vyko tuoj pat po rinkimų, buvo šiokios tokios sumaišties. Tačiau dėkingi Tauragės savivaldybės buvusiam merui Pranui Petrošiui, kuris atskyrė meną nuo politikos ir rado lėšų ketvirtadalį kelionės išlaidų padengti, (likusią kelionės bilietų dalį dengė patys delegacijos nariai, o pragyvenimas apmokėtas organizatorių lėšomis). Dėkingi naujai išrinktam merui Sigitui Mičiuliui, kuris pritarė išvykimui, ir delegacijos vadove delegavo vicemerę Aušrinę Norkienę.

Taigi Tauragės „Jūros“ ansamblio tautinių šokių kolektyvas ir kapela, Tauragės kultūros namų direktoriaus pavaduotoja Irena Petraitienė bei vicemerė Aušinė Norkienė birželio 10 dieną iš Vilniaus oro uosto išskridome į Stambulą. Ten laukė autobusas, kuriuo 14 val. važiavome į Amasiją. Kelionė neprailgo. Buvome svetingai sutikti, pakeliui kavinėje pamaitinti. Autobuse gaiviųjų gėrimų, kavos bei arbatos taip pat netrūko. Ir štai birželio 11-osios rytas Amasijoje, įsikūrėme Aplle suit naujame viešbutyje. Iš karto pusryčiai ir laisvas laikas,(festivalio pradžia birželio 12 d.). Kas po kelionės ilsėjosi, kas jau savarankiškai bandė susipažinti su Amasija. Išaušo birželio 12-oji, festivalio atidarymo diena. Nekantriai laukėme ir ruošėmės, repetavome, jaudinomės. Vis tik atstovavome Lietuvai. Po pietų Amasijos vienoje pagrindinėje gatvėje rikiavosi visų 7 šalių (Portugalijos, Azerbaidžano, Osetijos, Ingušetijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Kirgizijos ir mes, iš Lietuvos) delegacijos su tautiniais rūbais. Visus kolektyvus sutiko miesto valdžia, kultūros centro direktorius ir kiti oficialūs asmenys. Žygiavome su dainomis ir šokiais iki vietos, kurioje vyko visų šalių pasirodymai.

Nuo pat birželio 12 iki 16 dienos visų šalių pasirodymai vyko kiekvieną vakarą. Visada žiūrovų buvome gerai ir šiltai priimami. Dienomis vyko oficialūs priėmimai ir susitikimai su kultūros centro direktoriumi, festivalio organizatoriais bei miesto valdžia. Juose oficialiai Tauragei atstovavo vicemerė Aušrinė Norkienė. Šiltai buvome sutikti kalnuose įrengtoje Amasijos vadovų poilsiavietėje, paragavome senovės sultonų maisto, visi kolektyvai maloniai buvo priimti ir miesto merijos kieme, kur vyko tautinių rūbų pristatymas, draugiški pokalbiai bei vaišės, pašokome patys ir susipažinome su kitų tautų folkloru bei kultūra. Po oficialios dalies prie kiekvieno kolektyvo priėjo ir bendravo gubernatorius, miesto meras bei kultūros centro direktorius. Įvyko ir apsikeitimas dovanomis. Buvo gera ir smagu. Suradome daug naujų draugų tarp įvairių kolektyvų, apsikeitėme telefonų numeriais, planuojame ir mes, ir jie bendrauti ir ateityje.

Paskutinę festivalio dieną organizatoriai suteikė galimybę nemokamai visoms grupėms aplankyti Amasijos muziejus, gido pareigas atliko pats kultūros centro direktorius Ahmet Kaya, viskas buvo verčiama į anglų kalbą. Vakare vėl vyko visų šalių dalyvių pasirodymai, vakarienė ir atsisveikinimas su Amasija. Vėl laukė ilga naktinė kelionė autobusu į Stambulą ir grįžimas namo į Lietuvą.

Labai dėkingi už šį pakvietimą ir galimybę Kadir Batmaz – Lietuvos grupės angelui sargui nuo Stambulo oro uosto, ir Amasijoje, Mustafai Kurtuluş – festivalio organizatoriui, ir visiems kitiems, kurie labai draugiškai mus globojo – Ummetui, Vulkanui, Burakui, Serkatui ir kt. Lietuvos atstovai iš Tauragės turėjo unikalią galimybę susipažinti su šalimi, kitų tautų kultūra ir, be abejo, parodyti savo kultūros dalelytę, savo tautinius šokius Turkijos ir kitų šalių žmonėms.

Alina Lavris, kelionės iniciatorė

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras