Antanas Guoga: Prezidentė + A. Tapinas = rinkimų rezultatai(3)

2016-11-03 09:12

Antanas Guoga

Atrodo ne taip seniai buvo laikai, kai visi iki užkimimo kalbėjo apie dvi Lietuvas. Tuo metu visi buvo skirstomi į runkelius ir elitą. Jau turbūt spėjom pamiršti, kiek žalos, pykčio ir susiskaldymo atneša kitokią nuomonę turinčių žeminimas. Šiandien, deja, vėl matome iš po žemių išnyrantį dviejų Lietuvų šešėlį. Šįkart takoskyra – subtilesnė. Matome jaunąją, pažangią ir visuomet teisią Facebook‘o kartą. Visa kita, viešojoje erdvėje vadinama socialinio teisingumo išsiilgusiu "kaimu". Kas juokingiausia, net tie, kurie gyvena mieste, bet palaikė valstiečius – žaliuosius, vadinami "kaimu". Aišku viena - Facebook‘o karta, giedodama permainų himnus, iškeltomis vėliavomis ar, tiksliau, FB cover‘ių nuotraukomis ėjo į atsinaujinusios Lietuvos rytojų. Jie buvo tiek tikri savo pergale, kad nematė aplink vykstančių procesų. O pasirodo tų, kurie Facebook‘e nėra tokie šmaikštūs ir garsūs, buvo daugiau. Rezultatą pamatėme spalio 23-iosios vėlų vakarą, kai Ramūnas Karbauskis atjojo ant valstietiško, žalio pergalės arklio į Lietuvos politinę areną. 

Įtaka ir atsakomybė

Atsakomybės prizą už rimtą rinkimams padarytą įtaką padalinčiau keliems nominantams. Pirmiausia noriu paminėti mūsų Prezidentę. Būdama įtakingiausia Lietuvos politinio žaidimo dalyve, politike, kuria žmonės tiki labiausiai, ji labai aiškiai formulavo savo poziciją – reikia iššluoti iš Vyriausybės rūmų 4 metus valdžiusią koaliciją. Pirmiausia turi kristi socdemai, o jei ir smulkesnieji drauge – tai tik pliusas. Lietuvos socialdemokratų partija iš Daukanto aikštės gavo tiek kirčių per nugarą, kiek turbūt negaudavo ponui nusižengęs baudžiauninkas. Aš nesiginčiju, problemų Vyriausybėje buvo. Pats esu ne kartą ir gana aštriai kritikavęs Premjerą, kai kuriuos sprendimus, o labiausiai – neveiklumą. Sutinku, kad buvo labai silpnų ministrų, kad buvo itin neskanių skandalų, kad trūko žinių. Bet negi visi šitie trūkumai buvo tokie, kad nebuvo galima perlipti per juos ir rasti žmogišką kalbą tarp valstybės vadovų? Ypač per pastaruosius du metus paniekos, destruktyvios kritikos ir dialogo nebuvimo, manau, persisotinome.

Dabar, kai Prezidentės planas atvesti į Lietuvos politiką permainas pavyko, ji, tikiuosi, bus kur kas konstruktyvesnė ir prisiims atsakomybę drauge su į valdžią savo netiesiogiai atvesta politine jėga.  Juk drauge teks džiaugtis nuopelnais už visas pozityvias permainas, bet kartu ir kentėti už nesėkmes. Sakysit, juk Prezidentė ne tokių permainų norėjo! Aišku, norėjo – kaip geriau, pavyko – kaip visada. Taip jau būna, kai pasakai „A“ ir nepasakai „B“. 

Kalbėdamas apie rinkimų rezultatus, negaliu nepaminėti ir korupcinio šnapso butelio, kuriame nuskendo dešiniosios pusės pergalės viltis. Buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio korupcijos byla turėjo įtakos ne tik liberalų rinkimų rezultatams. Šis skandalas iš esmės pakeitė ateinančių 4 metų Lietuvos politikos kryptį. Galime tik spėlioti, kas būtų buvę, jei nebūtų ištikus “beprotiška gyvenimo skuba”. Labai daug šansų, kad prie koalicijos derybų stalo rankomis jau būtų sukirtę liberalai ir konservatoriai. Tuo tarpu dabar, greičiausiai, nei vienų, nei kitų valdžioje artimiausiu metu nepamatysime. 

Žiūrime, ką turime toliau. Naujos Lietuvos viltis, žmogus, kuriuo patikėjo jaunoji karta – Gabrielius Landsbergis. Tikrai labai perspektyvus politikas. Sakyčiau, iki pirmojo turo tvirtai ir solidžiai atstovėjęs savo pozicijas ir net sugebėjęs išplėšti šiokią tokią persvarą pirmajame rinkimų ture. Bėda ta, kad per trumpa politinė patirtis ir tas beatodairiškas tikėjimas savo pergale užgožė realybę. Negalima neįvertinti savo priešininko, kuris jau po pirmojo turo aiškiai buvo lygiavertis. Negalima juokais nuleisti žodžių, kurie didesniajai pusei Lietuvos žmonių daro įspūdį. Pasitaiko situacijų, kai įtampa paima viršų ir sunku susitvarkyti su savimi. Jau matau šimtą komentarų, kur sakote: Guoga, ir tau taip buvo. Pripažįstu, buvo. Tuomet atsitraukiau, tris kartus įkvėpiau ir ėjau dirbti toliau. Matyt, toks kelias laukia ir G. Landsbergio. Reikia kvėptelėti ir įvertinti kas įvyko, pažvelgti iš šalies. Vis tik, blogiausias konservatorių rezultatas per keletą pastarųjų Seimo rinkimų (2016 m. - 31 mandatas, 2012 m. - 33, 2008 m. - 45).

Pasakius visa tai, dešiniųjų pralaimėjimas atrodo labai dėsningas. Trys kolonos, ant kurių laikosi dešinioji Lietuvos mintis, susvyravo. Tai ir padarė lemtingos įtakos rinkimų rezultatams. Nepaisant to, dešinieji turi įrodyti savo balsu reiškiamą rūpestį valstybe. Turi imtis atsakomybės, eiti ir daryti darbus, kurių verkiant reikia Lietuvai. Taip kad, mielieji, pasidedam aroganciją į šoną, atsiraitojam rankoves ir einam dirbti, o ne ramiai sėdėti opozicijoje.

Dar reikia paminėti ir viešąją erdvę, kur patyčių ir sarkazmo nueinančių valdančiųjų atžvilgiu matėme apsčiai. Visų dešiniųjų „internautų“ flagmanas Andrius Tapinas liejo kritiką kibirais. Ką gi, tikslas pasiektas. Valdžia pasikeitė. O gal ir toliau matysime tas nesibaigiančias patyčias? Gal jau gana? Gal didieji kritikai turėtų imtis kurti projektus, kurie ne žodžiais, o darbais prisidėtų prie klestinčios Lietuvos. Labai lauktume projektų, kurie kuria tikrą vertę. Manau, pats laikas. 

Kas dabar bus?

O dabar bus labai paprastas dalykas. Pasiruoškit, gal net kokį dviračio šalmą užsidėkit, nes visi drauge su valstiečiais – žaliaisiais lipsime ant populizmo grėblio. Tikiuosi, kad netrinktelės taip, kad nesugebėsime atsigauti dešimtmečius. Visi norime, kad augtų pensijos, kad augtų lėšos sveikatos apsaugos sektoriui, kad tauta nebegertų, kad vaistai būtų pigūs. Tikrai, paklauskite bet kurio  – kas to nenorėtų? Visi mušis į krūtinę ir tvirtins, kad labai to trokšta. 

Kai statistinėje lietuvių šeimoje kas nors labai trokšta įsigyti „Rolls-Royce“ automobilį, juk nekeliauja tiesiu taikymu į automobilių saloną jo pirkti. Statistinė lietuvių šeima tiesiog negali sau to leisti. Logika paprasta, kaip 2x2, jei tavo pajamos per mažos, tu tiesiog neprisiimi įsipareigojimų, kurių negali įvykdyti. Tuomet tu dirbi, stengiesi, augini pajamas tol, kol galėsi įsigyti svajonių automobilį. Tai kodėl rinkimų laimėtojai kol kas labai rimtai kalba apie tą „Rolls-Royce“, kurio taip visis norime, bet negalime sau leisti? Kodėl pirma eina kalba, kur išleisime pinigus, o apie tai, kaip juos uždirbsime, kažkaip kukliai nutylima?

Gal ir yra parengtas super planas, apie kurį viešai nekabama. Iš to, ką teko girdėti, neatrodo, kad turėsime pajėgumo visus „valstietiškai žalius“ pažadus įgyvendinti. Neužtenka vien biudžeto eilučių pastumdymo. Neužtenka draudimų. Netgi neužtenka pažadų nesiskolinti – finansų analitikai pasakys, dabar kaip tik puikus metas skolinti, tik aišku – ne pravalgymui. Reikia skolintis investicijoms į šalies ateitį. 

Norime didesnių pensijų, turime jas uždirbti. Tūkstančius kartų girdėta tiesa – naujos, gerai apmokamos darbo vietos veda į didesnes pensijas, geresnę sveikatos, švietimo sistemą ir t.t. Kodėl? Todėl, kad naujos darbo vietos reiškia, kad šalis yra konkurencinga, kad čia verslas gali laisvai kvėpuoti, kad ateina investicijos, kurių mums dabar verkiant trūksta. Turime suprasti, kad orientacija į agroverslus nepritrauks mūsų šaliai investicijų. Kartojau ir kartosiu, galime būti konkurencingi, jei skatiname verslumą, jei diegiame inovacijas, jei esame atviri pasauliui. Nekantraudami laukiame, kada Prezidentė kartu su naująja dauguma pateiks realų planą, kaip uždirbti pinigus Lietuvai. Nes jei jau imi veikti vidaus politikoje, tai tuomet turi veikti iki galo. Tuomet jau reikia dėti pasiūlymus ant stalo ir brėžti ekonominio klestėjimo planus.

Paimkime kad ir tą patį, visiems jau baigiantį įkyrėti Darbo kodeksą. Socialdemokratai, padedami Darbo partijos, per ugnį ir vandenį, aukodami savo reitingus ir balsus rinkimuose priėmė dokumentą, kuris perkėlė Lietuvos darbo rinką iš XX į XXI amžių. Būtent lanksčios darbo rinkos reikia inovatyviems verslams. Ir negalima sakyti, kad šiuolaikiniai darbo santykiai yra nužmogėjimas, nes tai kvepia realybės nesuvokimu arba pataikavimu tiems, kas nesuvokia realybės. Juk į Jungtinę Karalystę ar kitur žmonės ne todėl važiuoja, kad ten žolė žalesnė. Važiuoja todėl, kad lankstūs darbo santykiai kuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. Tai vadinama palankia verslui aplinka, kurios mūsuose dar labai trūksta. Ir tikrai trūks dar labiau, kai naujieji permainų nešėjai drauge su Prezidente grąžins mus šimtmečiu atgal. Tik noriu dar kartą visiems šio proceso entuziastams priminti, jei jau aktyviai dalyvauji pokyčiuose, turėsi prisiimti ir atsakomybę. Socdemus reikia pagirti ne tik už progresyvų Darbo kodeksą, kurio netrukus, Prezidentės dėka, galime netekti, bet ir už įvestą eurą. Apie šio įvykio svarbą ir naudą mažai kas garsiai kalbėjo. Daug smagiau buvo trimituoti apie paviršutiniškus skandalus.

Tiek aistrų kelia valstybinės vaistinės ir valstybiniai alkoholio paradavimo taškai. Palaukit, o kodėl kalbame apie naujas valstybines įmones, kai dabar egzistuojančiose velnias koją nusilaužtų? Gal pirma susitvarkykim su tuo, ką turim? Ką, su „Lietuvos geležinkeliais“ darysit, vyrai ir moterys? Aš sutinku, kad vakuuminėje erdvėje, kur nėra papildomų dirgiklių, valstybinės vaistinės ir alkoholio parduotuvės veiktų. Bet mes gyvename ne vakuume. Mes gyvename labai dinamiškoje, su tarptautinėmis rinkomis glaudžiai susijusioje erdvėje. Pagaliau, mes gyvename visuomenėje, kurioje korupcijos rodikliai, kaip čia švelniai pasakius, aukštoki. Kas garantuoja, kad naujosios valstybinės vaistinės netaps kurios nors partijos šėryklomis, ar šiaip kromeliu, iš kurio galima nusukti tūkstantėlį kitą? Siūlau pirma imti ir parodyti, kokią pertvarką valstybinėse įmonėse gali įgyvendinti naujai besiformuojanti valdžia. Parodykit, kad valstybinės įmonės gali būti pelningos, efektyviai valdomos ir generuojančios naudą valstybei. O tada gal jau ir kalbėkim apie naujus valstybinius objektus. 

Ir pabaigai. Nekantraujame išvysti, kaipgi atrodys naujoji koalicija. Kas bus ir ar apskritai kažkas bus valstiečių – žaliųjų partneriais? Pamatysime netrukus. Gali būti, kad naujajai valdžiai nepavyks įgyvendinti  pažadų, duotų rinkėjams, jei nebus imtasi veiksmų uždirbti reikiamus pinigus. Tuomet scenarijus gali laukti ne koks: Vyriausybė krenta, skelbiami išankstiniai rinkimai, kuriuos dar stipriau triuškinančiai laimi R. Karbauskis. Visko gali būti. Nesistebėčiau, jei artimiausios visuomenės nuomonės apklausos parodys netikėtą dalyką – R. Karbauskis populiarumu bus apšokęs ir savo „krikštamotę“ Prezidentę. Juk tikrai rimtas vyras, kai senjorams po 40 eurų prie pensijos pažada. 

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras