K.Kupšys. Apie toleranciją ir gėdą. Savą ir svetimą(1)

2015-09-21 13:46

Kęstutis Kupšys, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas

Metu pirštinę tiems, kas pasakys, kad lietuviai – netolerantiška tauta. Ką ten 1105 pabėgėliai, kurie nesudarys nei 0,04 proc. mūsų šalies populiacijos?! Pakalbėkime apie tai, kas paliečia kiekvieną iš mūsų – šešėlinę ekonomiką. Šešėlis Lietuvoje sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šalies ekonomikos ir, skirtingų tyrimų duomenimis, siekia iki 28 proc.

Kontrabandinės cigaretės, samagonas, nelegalus kuras, atlyginimai vokeliuose... Pažįstama? Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, nelegalias prekes įsigyja kas trečias lietuvis. Tačiau bene labiau šokiruoja kitas skaičius – daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimą. Tikėtina, kad tai tie patys žmonės, kurie skundžiasi skurdžiomis pensijomis, mažais mokytojų atlyginimais, lėšų trūkumu sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaikų darželiams ar duobėtomis gatvėmis.

Dėl šešėlinės ekonomikos valstybės biudžetas kasmet netenka apie 400 mln. eurų pajamų – akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Ir tai pateisina daugiau kaip pusė lietuvių! Tad kas drįstų suabejoti tautiečių tolerantiškumu?

Taip ir gyvename lyg stručiai sukišę galvas į smėlį kol neįvyksta tragedija – pasieniečio kulka, paleista į sprunkančio įtariamų kontrabandininkų automobilio padangas, kliudo aštuoniolikmetį, kuris nuo sužeidimų miršta. Visuomenė, o kartu ir valdžios vyrai bei moterys, atsibunda lyg pažadinti iš letargo miego ir... ima postringauti apie ginklo panaudojimo niuansus.

Apmaudu, kad į situaciją pažiūrėta taip siaurai. Juk kontrabandos problema mūsų šalyje yra gerokai gilesnė nei šis tragiškai pasibaigęs įvykis. Kova su kontrabanda prie valstybės sienos vyksta kiekvieną dieną, ginklai tam panaudojami taip pat ne pirmą kartą. Tačiau iki šiol visuomenė į kontrabandą žvelgė pro iškreiptus tolerancijos nelegaliai veiklai akinius.

Šešėlines veiklas lietuviai supranta ne tik kaip nusikaltimą, bet ir kaip ekonominę veiklą. O visuomenėje vyraujantis pateisinimas sudaro palankesnes sąlygas nelegalių prekių įsigijimui ir vartojimui. Teisėsaugos institucijoms tampa sunkiau kovoti su šešėline ekonomika.

Tad ką darys valdžia ir kiekvienas pilietis, kad skaudi nelaimė Leipalingyje neliktų tik dar vienu įrašu statistikoje?

Aš linkėčiau, kad dėl to kiekvienam būtų gėda.

Tegul nuo šiol būna gėdinga išsitraukti kontrabandinių cigarečių pakelį. Tegul būna gėdinga politikui prisipažinti, kad kaime su rinkėjais išgėrė naminės. Tegul žiniasklaidai būna gėdinga sveikatą žalojantį ir su dvėseliena gaminamą samagoną romantizuoti vadinant „naminuke“. Tegul būna gėda girtis, jog tavo automobilio bake – kontrabandinis kuras. Tegul būna gėda savo abejingumo, su kurio tyliu pritarimu, pasak rašytojo Bruno Jasenskio, žemėje vyksta baisiausi dalykai. Ir tegul būna gyvas svetimos gėdos jausmas, kai giedami ditirambai nelegalių prekių pigumui.

Valstybė privalo turėti tikslą sumažinti visuomenės pakantumą kontrabandai, numatyti tam priemones ir principingai jų laikytis. Tačiau jei net atsiranda pareigūnų, kurie prisipažįsta, kad rūko kontrabandines cigaretes, jei valstybinių institucijų šiukšliadėžėse galima išvysti cigarečių pakelius be banderolių, jei tarptautinių renginių metu nesibodima iš po stalo ištraukti samagono butelaitį, kalbėti apie veiksmingą kovą su kontrabanda vargu ar yra prasmės.

Nelegalią produkciją vartojantys iš šalies biudžeto išlaikomi valstybės tarnautojai turėtų būti absoliučiai netoleruojami. Ir ši nuostata privalo būti įteisinta įstatymiškai. 

Dar pavasarį Seimas nustatė administracinę atsakomybę už nelegaliai platinamų akcizinių prekių įsigijimą. Įstatymu įtvirtinta nuostata, kad kontrabandinių ir nelegalių prekių įsigijimas yra neteisėta veikla, už kurią skiriama bauda ne tik tokių prekių pardavėjui, bet ir pirkėjui. Apie nelegalią prekybą tabaku ir alkoholiu savo administruojamose turgavietėse nuo gegužės privalo pranešti turgaviečių administratoriai. Tačiau kol kas negirdėjome, kad būtų pradėtas bent vienas tyrimas.

Nelegalių prekių vartojimas yra nusikaltimas ne tik teisine, bet ir moraline prasme, kadangi į nusikalstamą verslą įtraukiami socialiai pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, kartais net nepilnamečiai vaikai ir paaugliai. Todėl ir atsakomybę už pasekmes turėtų prisiimti ne tik pareigūnai ar politikai, bet ir šešėlinei ekonomikai pakanti visuomenė.

Kęstutis Kupšys, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras