Kodėl vis dar netoleruojame blaivybę propaguojančių žmonių?(3)

2015-06-25 12:30

Arminas Mockevičius.

Visai neseniai teko bendrauti su viena Seimo nare, kuri pasakė, kad blaivų gyvenimo būdą propaguojantis žmogus kažkuo įtartinas, juo negalima pasitikėti. Šią žeminančią frazę esu girdėjęs ne vieną kartą, todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvoje blaivus žmogus nėra toleruojamas? 

Viskas prasideda vaikystėje

Kiekvienas prisimena tam tikrus epizodus iš vaikystės. Vieni iš įspūdingiausių ir labiausiai įsimintinų prisiminimų – dideli žmonių susibūrimai. Tai dažniausiai kokios nors šventės – vestuvės, gimtadieniai, krikštynos ir t. t. Per tokias šventes visi būna linksmi, džiaugsmingai nusiteikę, laimingi, šoka, dainuoja, linksminasi ir dažniausiai... geria. Todėl pirmiausia žmogui yra sukuriama asociacija, kad jeigu nori būti linksmas, žaismingas ir smagus – turi išgerti alkoholio.

Kas būna, jei nusprendi kokioje nors šventėje būti blaivus?

Visai neseniai teko matyti vaizdelį, kai žmogus buvo užsibrėžęs tikslą kažkurį laiką būti blaivus ir jam „išpuolė“ proga. Visi žinojo, kad tas žmogus nevengiantis alkoholio, todėl visą vakarą siūlė jam gerti, o šiam atsisakius – klausinėjo, kas jam yra, kodėl jis negeria? Po to kažkas pasakė, kad jam netinka būti blaiviam, daug kartų pastebėjo, kad jis atrodo liūdnas ir bandė jį guosti  bei siūlė pralinksmėti. Tą kartą žmogus atsilaikė, bet ar lengva daug kartų atlaikyti tokį spaudimą? Nenuostabu, kad, nusprendę gyventi blaiviai, žmonės dažnai atsisako bendrauti su buvusiais draugais.

Kodėl žmonės primygtinai siūlo išgerti?

Manau, žmonės siūlo išgerti alkoholio ne iš piktos valios. Jie tą daro, norėdami gero – norėdami, kad būtumei linksmas ir laimingas, deja, jie nesusimąsto, kad galbūt dėl to „linksmumo“ gersi visą savaitę, arba girtas padarysi avariją, arba negrįši namo pas mylimą šeimą, arba susirgsi... Jie netgi įsitikinę tuo, kad jeigu sergi ir išgersi alkoholio, būtent tai tave išgydys. Ir nesvarbu, kad gydytojas pabrėžė, jog vaistų su alkoholiu negalima maišyti. Svarbu, kad būsi laimingas šiandien ir dabar. Ir kad, linksminsiesi su jais – kaip visada.

Deja, kaip sakoma, „gerais norais ir kelias į pragarą grįstas“, pvz.: Hitleris irgi turėjo gerų tikslų, tačiau priemonės buvo pasirinktos (švelniai tariant) ne tos ir dėl to turėjome didžiausią tragediją Europoje. Noras, kad žmogus būtų linksmas, yra sveikintinas, bet siūlyti jam psichoaktyvių medžiagų tam tikslui pasiekti gali privesti prie tragiškų pasekmių ir tai ne kartą kiekvienas esame stebėję.

Ar žmogus gali būti linksmas ir be alkoholio?

Žinoma, kad taip! Tačiau viskas priklauso nuo požiūrio – jei jis pats įsivaizduoja, kad linksmintis be alkoholio neįmanoma ir tik netinkamos aplinkybės jį privertė šiandien negerti, tada jis visą vakarą bus piktas ir jį dar labiau erzins visi siūlymai. Toks žmogus negėręs visiems lygiai taip pat mąstantiems parodys, kad jie „teisūs“ ir „be alkoholio neįmanoma linksmintis“. Negėręs šventėje žmogus po jos dar labiau sutvirtins tokį įsitikinimą ir nuspręs arba visai atsisakyti švenčių, arba atsisakyti švęsti blaiviai. Tačiau realybė yra kitokia – milijardai žmonių pasaulyje ir dešimtys tūkstančių Lietuvoje, kurie moka ir sugeba linksmintis blaiviai. Naują madą parodo ir vis labiau populiarėjantys blaivūs festivaliai, tokie kaip „Varom“, „Naisių vasaros festivalis“, „Masters of Calm“, „Joninės kitaip“ ir kitos iniciatyvos. Šiemet į Rasų šventę Verkių parke susirinko masė žmonių, o šiame renginyje taip pat alkoholis buvo tabu. Šiuose renginiuose blaivūs žmonės šėlsta taip, kaip girti niekada nesugebėtų.

Ar kada nors blaivus gyvenimo būdas bus toleruojamas?

Alkoholio vartojimas – tai visos Lietuvos problema, kiekvieno mūsų. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar jis mažės, ar ne. Aš pats gyvenu blaiviai jau septinti metai ir tuo labai džiaugiuosi, tačiau vis dar sulaukiu pasiūlymų išgerti alkoholio. Jei daugiau pradedu bendrauti su saikingai geriančiais žmonėmis, kartais kyla įvairios mintys: „galbūt aš kažkoks nenormalus?, gal saikingas gėrimas – iš tikrųjų  nieko tokio?“, nes šios idėjos pastoviai yra kartojamos. Tačiau kada pamatau saikingai alkoholį gėrusį pažįstamą, kuris nusižudė arba padarė avariją girtas, arba tapo alkoholiku, tada suprantu, kad mano pasirinkimas – neabejotinai teisingas. 

Kaip galėtume prisidėti prie didesnės tolerancijos blaivybę propaguojantiems žmonėms?

Visų pirma reikėtų atsisakyti tokių stereotipų, kad negalima pasitikėti blaivybę propaguojančiu žmogumi ir kad linksmintis negalima be alkoholio arba – kad jeigu žmogus negeria, tai jis negerbia jūsų.

Reikėtų gerbti žmogaus pasirinkimą, kad ir kokios būtų priežastys, o jų gali būti labai daug: galbūt jam reikia vairuoti, galbūt jis nusprendė pagyventi blaiviai, galbūt jis nori būti geresniu tėčiu ir pavyzdžiu savo vaikams, galbūt jis nori pagerinti asmeninius santykius, galbūt jis iš tikrųjų turi problemų ir yra alkoholikas, kuriam kiekvienas atkritimas gali tapti lemiamas, galbūt jam šiaip nesveika, galbūt jis apsinuodijo, galbūt jis serga, o galbūt jis tiesiog išgėrė pakankamai ir jau nenori gerti daugiau. Kaip matome, gali būti tūkstančiai priežasčių, kodėl žmogus gali nenorėti gerti alkoholio, todėl kiekvieną kartą, kai siūlysite kažkam išgerti, pagalvokite apie save to žmogaus situacijoje: apie tai, kaip jautėtės, kai Jums siūlė išgerti, o Jūs nenorėjote.

Arminas Mockevičius, LVŽS Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras