Kur mes nukeliausim...(15)

Donatas SIMAITIS

2016-05-10 19:21

Donatas Simaitis

Jau paskelbta Lietuvos Seimo rinkimų data – tai spalio 9 diena. Kaip jau įprasta, paskutiniai Seimo darbo metai būna politinės kovos metai: vieni giriasi savo pasiekimais, kiti bando kažką iškapstyti, pasirodyti išmintingais ir tėvynę bei rinkėjus mylinčiais seimūnais. Viso to tikslas – neprarasti patogių, šiltų ir atsakyti nereikalaujančių kėdžių.

Šiuo metu seimūnams suteiktos beveik neribotos galimybės naudotis neliečiamumo teise, spręsti įvairius lobistinius klausimus. Seime labai daug Sąjūdžio ir nomenklatūrinių veteranų, kurie ten jau sėdi 12–20 metų ir jiems laikas sustojęs, vieni gyvena Sąjūdžio idėjomis, kiti mena „puikius“ anuos laikus.

Pagal vadybos mokslą ir gyvenimišką patirtį darbui pasišventęs žmogus per 4–8-erius metus atiduoda tame darbe visus savo sugebėjimus, idėjas ir mintis. O ką jie dar naujo gali atiduoti, tie Seimo įvairių partijų „senoliai“? Atidžiai pažvelkime į jų veidus, biografijas, nuveiktus darbus ir pamatysime stagnaciją, nuobodybę ir pasididžiavimą savimi, lyg jie būtų „Aukščiausiojo patepti“ visažiniai specialistai. Kad tai tiesa, rodo ir tikra, ir paslėpta statistika, ir ekonominiai pasiekimai. Nevardinsiu liūdnos statistikos apie emigraciją, pensijas, savižudybes, alkoholio vartojimą, atskirus liūdnus epizodus apie skurdą, narkomaniją, tai kasdien rašo spauda. Realija tokia, kad daug metų jau esame pati skurdžiausia ir nykiausia Europos Sąjungos šalis. Nors statistika teigia, kad pagal pinigines pajamas Bulgarija ir Rumunija dar žemiau už Lietuvą, bet ten kitoks klimatas, nereikia didžiulių išlaidų būstui šildyti, kai kurių kultūrų derlių galima nuimti 2–3 kartus per metus. Teko būti tose šalyse ir matyti, kaip ten gyvena, dirba žmonės ir koks jų turtinis statusas. Skaudžiausia tai, kad mes nuo kaimynų beviltiškai atsiliekame, nors visur veikia tie patys ekonomikos, krizių, nesėkmių, energetiniai poveikiai. Gal taip yra todėl, kad neturime savo nuomonės? Pasiklausykime užsienio bankams dirbančių ekspertų nuomonių – juk jie sėdi kitame vežime ir taip kalba, kaip užsakyta. Taip jie kalba ir įrodinėja savo tiesas ne tik per komercinius radijo ir televizijos, bet ir per nacionalinius mokesčių mokėtojų išlaikomus informacinius kanalus. Lietuvoje daugybė mokslininkų ekonomistų, bankų srities atstovų, o girdime kelis super žinovus, atstovaujančius užsienio bankams. Taip už valstybinius pinigus formuojamos kosmopolitinės idėjos, kenksmingos Lietuvos žmonėms ir valstybei.

Pasaulyje įvyksta įvairių ekonominių, technologinių, aviacinių nelaimių ir atlikus analizę paaiškėja, kad dauguma jų ištinka dėl žmogiškojo faktoriaus. Taip ir Lietuvoje – per energetines, ekonomines krizes daugiau nukenčia eiliniai šalies žmonės, o taip yra todėl, kad ten, aukštumoje, sėdintieji nepajėgūs, nekompetentingi, sustabarėję pareigūnai ir įvairaus lygio valdininkai.

Buvo įvairių bandymų pakeisti Seimą, vienuose rinkimuose blykstelėję žymiausieji televizijos šoumenai, žvaigždės ir dainininkai, bet jų meistriškumas nublanko prieš senus Seimo vilkus, kurių žaidimo taisyklės visiškai kitokios ir kur kas pragmatiškesnės bei žiauresnės. Praėjusiuose rinkimuose sužibėjo Garliavos fenomenas, bet realybė sudaužė viltis, liko tik neaiškūs teisminiai procesai. Žmonės bando ieškoti išeities, vieni protestuodami neina į rinkimus, kiti, dar iki galo neįsisąmoninę ir neišmokę reitingavimo taisyklių ir tvarkos, bando partijose ieškoti savų žmonių, bet tai tik pavieniai epizodai. Kiti, žvelgdami į ateitį, kai laukia 200–300 eurų skurdo pensija, ieško išeities emigracijoje. Bet ir ten realybė nėra tokia, kaip pavieniais epizodais bando parodyti įvairios informacinės priemonės apie laimę, sėkmę ir pinigus.

Atsakingieji valdininkai sukūrė politizuotą tarnautojų, valdininkų visuomenę – nuo pirminės valdžios atstovų seniūnijose iki pat viršūnių. Daugumos tarnautojų ir valdininkų tikslas yra įtikti valdžiai, o ne kūrybingai dirbti. Vienas Žemaitijos seniūnas yra sakęs, kad gyvena dvimečiu išlikimo ciklu – tai Seimo rinkimai, tai po dvejų metų savivaldybių tarybų rinkimai. Tokiomis pat nuotaikomis gyvena ir savivaldybių įmonių, mokyklų ir kitų įstaigų, kurios finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų, vadovai, ir tos įstaigos, įmonės tampa valdžios lesyklėlėmis saviems paklusniems žmonėms.

Didžiulis nusivylimas – dėl pensijų, darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų. Valdžios giesmelė – biudžetas yra tik toks, o ne kitoks. Visi mato, kaip šimtai milijonų eurų išplaukia kaip pelnas į užsienį, kaip milijardai dingsta energetikoje, prekybos magnatų sferose, draudimo sistemoje. Visur, kur lengvai uždirbami pinigai, ten užsienio kapitalas.

Skurdą propaguojantys ekspertai teigia, kad kaltas mažas darbo našumas, nes tie patys Lietuvos žmonės, išvykę į užsienį, uždirba 3–5 kartus daugiau. Čia daug kitų priežasčių, kurių nenori ar negali matyti valdininkai.

Ar Lietuva turi savo veiklos strategiją, ar tik ją imituoja pagal kažkokius sukurtus modelius ir sumokėtus milijonus? Kaip pavyzdį galime prisiminti žlugusią linininkystę. Dabar importuojame linus iš Baltarusijos ir Prancūzijos. Tą patį galima pasakyti apie labai svarbią gyvenimo sritį – daugiabučių namų renovaciją. Užsienio šalys tai pradėjo prieš 20 metų, o pas mus šis procesas vis dar sudėtingas. Kai kas teigia, kad tai naudinga energetinio kuro importuotojams, todėl stabdžiai veikia labai gerai. Primityvus pasiteisinimas – įvairios įstatyminės kliūtys. Kai vyko neaiški „Snoro“ banko krizė, įstatymų paketai buvo „paruošti“ per naktį. Įsivaizduoti galima, jei žmonėms už būsto paslaugas (gal paskolas?) tektų mokėti 2–3 kartus mažiau, kaip pasikeistų daugelio žmonių ekonominis gyvenimas, išsiplėstų vidaus vartojimas.

Vieni žmonės visiškai nusivylę, kiti dar kažko tikisi, treti bando įvairiais būdais pasinaudoti galimybe ir politikoje ieško naujų veidų, naujų gelbėtojų. Politinėje arenoje valdantieji įvairiais būdais atakuojami, ieškoma kompromatų, klaidų, atakuojami ir atskiri įtakingesni veikėjai, kurie tariamai suklydo. Kuo toliau, tuo kova aštrėja. Gal ir būtų gerai, jei aiškūs korupciniai sandoriai, valstybės lėšų švaistymas būtų atskleisti, kad tai nebūtų vien tušti šūkavimai, o būtų skiriamos realios bausmės ir visiems būtų pamoka.

Rinkiminėje kovoje į areną įžengia ilgai nuošalyje buvusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Įžengė su nauju veidu – buvusiu vidaus reikalų ministru, kuris sparčiai išpopuliarėjo dėl savo karjeros nuoseklaus kilimo. Dar staigiau jis tapo vienu populiariausių politikų Lietuvoje. Kalbama, kad buvęs vidaus reikalų ministras rinkosi tą partiją, kuri, kaip teigiama, yra pati „švariausia“ nuo korupcijos ir sandorių. Aišku, būnant tame poste turima pakankamai išsamios informacijos apie visus politikus. Valstiečiams palanki situacija, pieno krizė, nesutvarkytos išmokos už žemę, didelė emigracija, daug dirvonuojančių žemių, o maisto produktų importas susietas su kokybės problemomis. Daug partijų ir atskiri jų žmonės vienaip ar kitaip įklimpę į įvairius nešvarius sandorius, dirba tuose pačiuose postuose daug metų.

Sąjūdžio pirmose gretose buvo rezistentai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, prie jų jungėsi inteligentija, ir įvyko lūžis. O ar dabar lūžis įvyks? Gal jau atėjo laikas, gal turės įtakos emigrantai, nusivylę žmonės ir jaunimas? Galbūt ir vadinamoji vidurinioji klasė tars savo svarų žodį ir ieškos išeities, o ne bus vien kaltinama pasyvumu ir tariamu ar tikru mokesčių slėpimu.

Lietuva neteko 700 000 savo žmonių, Tauragės rajonas – apie 11 000, o kaip atrodo tai valdininkijai? Ar ji tą jaučia ir ar banko realiai kažką spręsti, o gal tik sudarinėja įvairius priemonių planus ir samdo šimtus milijonų kainuojančius ekspertus? Pagal įvairius ekonominius rodiklius Lietuvoje vyksta progresas, gerėja seimūnų aprūpinimas, didėja išlaidos komandiruotėms į egzotiškas šalis, bet žmonės pagerėjimo nejaučia, žino, kad valdininkai kažkaip atitrūkę nuo visuomenės. Juk už nepilną darbo dieną tarybos nariams mokama 300 eurų. Ir taip nuo mažo valdininko iki viršūnių...

Skaityti komentarus (15) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras