Lenkija pasirinko žengti tuo pačiu keliu, kaip ir iki šiol(0)

Linas KOJALA | Rytų Europos studijų centro direktorius

2019-10-30 14:07

Šalies parlamento rinkimuose triumfavo partija „Teisė ir teisingumas“; iki šiol absoliučią daugumą parlamente turėjusi politinė jėga ir vėl dominuos politinėje sistemoje. Tiesa, nors Jaroslawo Kazynskio vedama partija šį sykį surinko šešiais procentais daugiau balsų nei prieš ketverius metus (43,59 proc. versus 37,58 proc.), faktiškai mandatų dalis kiek sumažėjo – žemuosiuose parlamento rūmuose jų bus 235 iš 460. Tą lemia proporcinė rinkimų sistema ir faktas, kad į parlamentą pateko daugiau politinių partijų – tad dalytis vietas teko su didesniu partijų skaičiumi. 

Tad pagrindo džiaugsmui lyg ir nemažai – vien ką reiškia įspūdingas 8 milijonų balsų skaičius, pasiektas rekordinio rinkėjų aktyvumo (per 61 proc.) dėka. Bet tuo pačiu Kazynskis pergalės kalboje buvo akivaizdžiai kiek nusivylęs, nes įtaka parlamente bus trapesnė, nei buvo galima tikėtis.

Tai nepaneigia fakto, jog ketveri „Teisės ir teisingumo“ valdymo metai partijai buvo sėkmingi. Šalies augimas 2018 metais siekė apie 5 procentus bendrojo vidaus produkto, sparčiai kilo vidutiniai atlyginimai, buvo mažinami mokesčiai socialiai jautriausioms socialinėms grupėms. Negana to, kritikų bauginimai, jog tai reikš milžinišką skolinimąsi, nepasitvirtino – tikimasi, kad šiemet pirmą kartą Lenkijos istorijoje valstybės biudžetas bus subalansuotas (išlaidos neviršys pajamų). Todėl valdantieji drąsiai žada nelėtinti tempo ir pasiekti dar vieną proveržį – pavyzdžiui, minimalią algą iki 2023 metų padidinti nuo dabartinių 500 eurų iki daugiau nei 900 eurų.

Jei ekonominė situacija nekelia abejonių, tai užsienio politikoje yra daugiau niuansų. Lenkijos santykiai su Donaldo Trumpo Jungtinėmis Valstijomis yra išties palankūs – tą patvirtina ir augantis amerikiečių karių skaičius šioje šalyje, ir tai, jog JAV gyvenantys Lenkijos piliečiai balsavo už valdančiuosius (beveik 53 proc.).

Kita vertus, netrūko pagrįstų kalbų, kad kai kurie „Teisės ir teisingumo“ sprendimai – ypač žiniasklaidos, teismų sistemose – mažų mažiausiai rizikuoja, o gal ir prasižengia demokratiniams principams. Tai iššaukė disputą su Europos Sąjunga, kuri pradėjo net kelias teisines – ir politines – procedūras prieš Lenkiją, siekdama įvertinti, ar ši nenusižengia esminiams ES sutarties principams. Net keliskart konsensusas buvo pasiekiamas paskutinę akimirką, tuo išvengiant griežtesnių sankcijų, kurios galėtų sumažinti ir Lenkijos gaunamą ES finansinę paramą. Ateitis, ko gero, priklausys nuo pačios Lenkijos vyriausybės ir jos tolesnių vidaus reformų; bent jau teoriškai santykiai su būsimąja Europos Komisijos vadovybe gali būti geresni; bet jie neabejotinai blogės, jei ribos bus peržengiamos. Liberalios demokratijos principai nėra derybinis objektas.

Lietuvai tuo metu aktualu strateginės reikšmės projektai – „Rail Baltica“, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa (vykstanti per Lenkiją), NATO atgrasymo stiprinimas regione. Priežasčių manyti, kad jie sustos, nėra, todėl politinė terpė progresui atrodo palanki. O pirmojo Lenkijos vyriausybės vadovo vizito galime sulaukti jau lapkričio pabaigoje.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras