Nei tualeto, nei baseino(26)

Donatas SIMAITIS

2016-10-07 11:28

Donatas Simaitis

Pagaliau startavo lietuviška rinkimų kampanija – kova dėl Seimo kėdžių. 

Nemažai rašyta, kalbėta apie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus, lyg Lietuva būtų kažkuri valstija. Štai pastaruoju metu daug rašoma apie koldūnus, „auksinius“ virtuvės įrankius, medžiokles, vakarienes, įvairius nesklandumus ir „pliotkelius“, atitinkančius miesčionišką skonį ir bulvarizmą.

Bet tylime, kai sužinome, kad skurdžiausia valstybė – Lietuva brangiausiai moka už vaistus, kad beveik visais socialiniais klausimais atsiliekame nuo visų kaimynų. Spaudoje skaitėme istorijas apie senukus „stribokėlius“, kurie žiauriai elgėsi su žmonėmis sovietiniais metais. Taip, teisingumas turi būti. Bet kada prasidės teisminiai procesai dėl nevaldomos emigracijos, dėl sužlugdytų įvairių ekonomikos šakų, dėl korupcijos energetikoje, žemėtvarkoje ir kitose srityse? Dėl visų šitų procesų didžiulė atsakomybė tenka Seimui. Gyvenimas eina sava vaga, juda į priekį, o seimūnai, rinkti prieš 20–25 metus, sėdi labai atsilikę nuo realybės. Dalis jų pritapo prie Sąjūdžio bangos, kiti susigrupavo kaip buvę nomenklatūrininkai, o tragiškausia, kad jie apie save labai gerai galvoja ir trukdo pažangai. Dalis atėjo su nauja banga, ir žmonės jais patikėjo. Štai vienas paskutiniųjų įvykių – šimtatūkstantinė suma dėžutėje. Tai jau net ne šaukštų ir koldūnų skandalas. Ir visi tarsi iš dangaus nukritę. Ir tokios sumos ne pas eilinius partijos narius, o pas vadus! Klausimas – o tai kokie tuomet partijos eiliniai? Kokia jų atsakomybė, moralė?

Farmacijoje, energetikoje, žemės  dalybose kitose sferose dėžutėse „mėtosi“ žymiai didesnės sumos. Tačiau apie tai nevyksta debatai, diskusijos ir forumai, nerengiami interviu. Seimo narių sustabarėjimą ir atsilikimą nuo gyvenimo rodo ir tai, kad iki rinkimų liko kelios savaitės, o norima keisti ministrus, premjerą. Tai kalba politikos asai, politikos žvaigždės. Nejaugi jie mano, kad eiliniai piliečiai – visiški kvailiai, tai gal tegu labai atidžiai pasižiūri į veidrodį.

Vienas buvęs Seimo narys privačiame pokalbyje yra pasakęs, kad jei Seimo nariai atvirai prabiltų apie lobistinę, privačią veiklą ir kitus savo veiksmus, išeitų nuostabus romanas. Bet ten, Seime, kaip kokiame pogrindyje – tyla. Net buvo pajuokauta, kad seimūnams tinka sovietinis anekdotas apie sandėlininką, kuris dirbo pusę metų ir nėjo atlyginimo pasiimti, nes nežinojo, kad jis apskritai sandėlininkams mokamas. 

Keisčiausiai atrodė, kai venos ideologinės partijos vadas, kažkam mostelėjus lazdele, tapo kitos partijos vadu. Kažin kaip atrodytų, jei musulmonų mula staiga taptų krikščioniškos bažnyčios kunigu? Partijų viršūnėse – tie patys nusibodę veidai, tos pačios primityvios tezės ir kalbos. Vienintelė išeitis – tose pačiose partijose ieškoti naujų veidų, naujų žmonių, kurie turi savo nuomonę, o ne partinę paklusnumo dvasią.

Tik aktyviai dalyvaudami rinkimuose ir kiekvienas išreikšdamas savo nuomonę, dar galime ką nors pakeisti, o ne toliau klimpti į primityvizmą, žmonių gąsdinimą. Kurdami įvairias psichozines teorijas, Seimo partiniai veikėjai apeliuoja į vietinius politikus. Atskiri žmonės teigia, kad rajono savivaldybės politikų deklaracijos yra tik arbatpinigių demonstravimas. Štai per posėdžius ir spaudoje vieni kitus pakritikuoja, demonstruodami išmintį, bet kardinaliais, komerciniais klausimais nėra priešpriešos. Štai keli pavyzdžiai – vieningai buvo sutarta paremti privačią įmonę – „Vilkyškių pieninę“, vedant dujų atšaką į Tauragę. Šio sprendimo pretekstas – bus kuriamos darbo vietos. Vieningi tarybos nariai ir išleisdami po 300 eurų kanceliarinių išlaidų kas mėnesį. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.

Kilus baseino Tauragėje statybos vajui, taip ir likome it musę kandę. Nėra pas mus nei baseino, nei tualeto miesto centre. Bet užtat yra tauragietiška „rubliovka“ – privatus gyvenamasis kvartalas ant Jūros upės kranto.

Tad visi į rinkimus. 

Skaityti komentarus (26) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras