Pasivaikščiojimai Bažnyčių gatvėje(3)

Rimvydas VALATKA | Žurnalistas

2019-10-29 07:46

Vienas aukštas ir turbūt didesnę algą net už premjerą imantis valstybės pareigūnas aną savaitę tradiciškai gąsdino valdžią – būna ir taip – dviejų Lietuvų baubu. Kaip gražu esą Vilniuje ir kaip visi gerai gyvenantys sostinėj, dar kitur miestuose, ir kokia tragiška esanti žmonių padėtis provincijoje.

Lyg tyčia tą gerai uždirbančio, bet aiškiai nepersidirbančio veikėjo tradicinę mantrą, matyt, skirtą Baltijos kelio jubiliejui, perskaičiau Tauragėje. Būdamas žurnalistas ėmiau dairytis aplink – bene pamatysiu tų baisiųjų dalykų.

VIP valgykloje per pietus prie milžiniškų porcijų, kurios „gerai gyvenantiems vilniečiams“ pasirodytų dalijamos už dyką, rikiavosi gal 10–12 iš stoto darbininkų eilė.

Porcijas vos spėjančios dėlioti dvi moterys ir kasininkė, kaip ir virtuvė, sukosi suplukusios. Pelno turbūt ne kalnai, bet apyvarta kapsėjo tvarkingu tempu. Valgytojų akyse, kad ir kiek spitrijausi į jas pro gauto plovo kalną, nepamačiau nė vieno Apokalipsės raitelio.

Gal anas ponas mano, kad Tauragė – jau prie tos tunkančios pirmosios Lietuvos? Bet ir vėl – kitą dieną „Tauragės kurjeris“ pranešė, kad Mažonuose atidaryta puiki krepšinio aikštė. Net video į portalą ir feisbuką įkėlė. Iš to vaizdo apie pirmąsias kašės rungtynes irgi neįstengiau susidaryti įspūdžio, kad po aikštelę slankioja Balio Sruogos „Dievų miške“ aprašytos klipatos.

Tarailiai irgi šventė. Ten surengtos savadarbių plaustų varžybos. Ar gali vargo prispausti žmonės meistrauti kvailiausius plaustus ir rungtyniauti taip, lyg geležėlę radę?

Žinoma, norėdamas būčiau radęs „vis dar pasitaikančių trūkumų“. Knygų keitimosi kromelį Pilies aikštėje radau suniokotą. Gali būti pribaigtas ir Kreivėnų malūnas. Jį ardo laikas, bet dar labiau – vietiniai niekadėjai.

Bet tai juk ne materialinio – galvelės skurdo padariniai. Prieš juos ir ideali socialinė politika bejėgė. Visais laikais ir visur buvo ir bus dvasios ubagų, kurie mėtys akmenis į kitus, bet nei jų rinks, nei saugos tai, kas darbščiųjų pastatyta. Galvojau apie tai Dauglaukyje, stovėdamas prie buvusios mokyklos, kurią jauni ūkininkai, broliai dvyniai Giedrius ir Audrius Bučinskai pavertė pavyzdinga sodyba dar vienai Bučinskų kartai Dauglaukyje.  

Broliai augina mėsinius aubrakus. Giedrius spėja ne tik prie bandos, bet nuotoliniu būdu dar dirba JAV firmoje. Žiūrėdamas į šį Dauglaukio vyrą supranti, kaip neatpažįstamai po Baltijos kelio pasikeitė mūsų kaimas. Gąsdintojai dviejų Lietuvų baubu, užuot skatinę pašalpinius, turėtų dažniau užsukti pas tokius kaimo žmones.

Didesnis perskirstymas, kurio taip beatodairiškai, tarsi atsigriebdamas už bankuose praleistus metus, kasdien iš Vyriausybės reikalauja naujasis Prezidentas, rezultatų duos tik tada, kai tie pinigai bus panaudoti ne tik skaidriai, bet ir efektyviai.

Kaip sako buvęs Gitano Nausėdos kolega Nerijus Mačiulis, „daugeliui lietuvių gerovės valstybės vizija nėra didesni mokesčiai ir surinktų lėšų „perskirstymas“ per neskaidrius viešuosius pirkimus, kai naudą gauna ne žmonės, o tik valdininkai ir konkursą laimėję tipai. Ne geriau būtų didesnius mokesčius perskirstyti tiems bedarbiams, kurie ne tik neieško – kratosi darbo.

Bent jau politikai neturėtų gąsdinti mūsų dviem Lietuvomis. Lietuva yra viena. O už didesnį perskirstymą daug svarbiau yra visiems prieinamas geras išsilavinimas ir investicijos į senus bei naujus verslus, kas juk irgi reiškia visiems skirtą didesnę galimybę užsidirbti.

Šis Rimvydo Valatkos pasivaikščiojimas buvo spausdintas rugpjūčio 27-osios „Tauragės kurjeryje“. Šiandien laikraštyje galite rasti naujausią apžvalgininko žodį.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras