Pažadai darbo vietų nekuria(39)

Darius PETROŠIUS | LR Seimo narys

2016-02-21 19:59

Darius PETROŠIUSSeimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, teisės mokslų daktaras

Prieš rinkimus Tauragėje buvo žadėta daug. Vienas iš dabartinės rajono valžios ir vadovo pažadų – sukurti ne mažiau kaip 3000 darbo vietų, vidutiniškai kasmet per mero kadenciją – ne mažiau kaip po 750 naujų darbo vietų. Rinkimai baigėsi. Šiandien galima drąsiai teigti, kad pažadai naujų darbo vietų nekuria, naujos darbo vietos kaip grybai po lietaus neauga. Bet emocijas į šoną – pakalbėkime apie tai rimtai.

Naujos darbo vietos – didžiulės investicijos

Oficialiai teigiama, kad praėjusieji 2015 metai – rekordiniai pagal į Lietuvą pritrauktų užsienio investuotojų skaičių.

Už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų plė­tros agen­tū­ros „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ duomenimis, pernai už­sie­nio bend­ro­vės nu­spren­dė Lie­tu­vo­je įgy­ven­din­ti 31 in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą, numatytos investicijos į ilgalaikį turtą – apie 150 milijonų eurų. Per ar­ti­miau­sius tre­jus metus šios užsienio investicijos sukurs dau­giau kaip 2600 dar­bo vie­tų. Lietuvoje, ne Tauragėje. Per trejus metus.

Šie skaičiai atskleidžia realybę: technologijos brangsta, ir net investicijos į gamybą sukuria santykinai nedaug darbo vietų. Naujų darbo vietų kaina – milžiniška. Pavyzdžiui, kompanija „Eternit Baltic“ Naujojoje Akmenėje statys cementinių dailylenčių fabriką. Planuojama, kad 34 milijonų eurų vertės gamykla per artimiausius trejus metus tiesiogiai sukurs ne mažiau kaip 50 naujų darbo vietų.

Aiškėja tendencija (kuri man nepatinka): daž­niau­siai už­sie­nio ka­pi­ta­lo bend­ro­vės ku­ria­si ir plė­trą vyk­do Vil­niu­je. Dar Kaune. Šiems miestams tenka didžioji investicijų dalis, šiuose miestuose, ypač Vilniuje, kuriami in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų vers­lai ir pa­slau­gų cen­trai.

Kita vertus, aiškėja tendencija, kuri teikia vilčių regionams: regionus vis dažniau renkasi investuotojai, savo veiklą siejantys su gamyba. Informacinių technologijų specialistais ar bankininkais visi juk negali būti, reikia gamybos, gamyklų, kuriose darbo turėtų keliasdešimt, keli šimtai darbuotojų. Tai aktualu ir Tauragei.

Užsienio investicijas reikia „medžioti“. Ūkio mi­nis­te­ri­ja už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų plė­tros agen­tū­rai „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ vie­nu pa­grin­di­nių už­da­vi­nių yra iškėlusi dar ak­ty­ves­nį in­ves­ti­ci­jų į ga­my­bos sek­to­rių re­gio­nuo­se pri­trau­ki­mą. Galimybė Tauragei yra, tik reikia dirbti visiems ir visais lygiais. Ir įtikinti investuotojus, kad jie turi rinktis Tauragę, o ne Plungę, Anykščius ar šimtą kitų miestų ir miestelių. Totali konkurencija.

Kokia situacija Tauragės rajone?

Kaip rajono valdžiai sekasi kurti žadėtąsias 3000 naujų darbo vietų?

Statistika rodo, kad pažadai ir realybė – du skirtingi dalykai. „Sodros“ duomenimis, 2015 metų lapkritį palyginti su 2014 metų lapkričiu darbo vietų Tauragėje net viena sumažėjo.

Garsūs rajono valdžios pareiškimai vasarą,kad jau atsirado šimtai naujų darbo vietų, buvo manipuliavimas statistika: sezoniniams darbams šiltuoju metų laiku kuriamos laikinos darbo vietos. Pavyzdžiui, statybos sektoriuje, miškų, žemės ūkiuose ir panašiai. Galiu pasakyti, jog 2013 metais sezoninio darbo kilimas buvo didesnis.

  Tenka apgailestauti, kad naujoji rajono valdžia sustabdė Tauragės miesto baseino ir sporto komplekso statybas. Projektas buvo pajudėjęs, buvo pavykę įtikinti kolegas Seime ir Vyriausybėje, jog mūsų miestui ir baseino, ir sporto komplekso reikia. Tai būtų buvę ir naujos darbo vietos – reta išimtis, kai rajono valdžia savo sprendimais jas gali tiesiogiai įkurti. Pavyzdys netoli – Šilalė. Šilalėje atidarius baseiną, šio rajono Sporto centre dirba 16 naujų darbuotojų. Ne 3000 darbo vietų, bet vis dėlto realių 16 darbo vietų.

Nesuprantu, kodėl sustabdytas treniruoklių salės bei sporto komplekso projektas, kur jau materialioji investicija baigta. Ten taip pat galėtų būti naujos darbo vietos, manau, koks 10. Turėtume Vytauto gatvėje įkūrę 25 naujas darbo vietas ir puikų sveikatos laisvalaikio kompleksą rajono gyventojams. Noriu informuoti, jog su baseinų projektais jau startuoja Pagėgiai ir Kelmė. Tauragė labai brangų laiką jau praleido. Dabar kalbame apie naujo sporto komplekso statybas – labai įdomios, drąsios mintys, apie kurias reikia diskutuoti. Bet pirmiausiai reikia apsispręsti dėl pradėtų projektų.

Visų valdžių pagrindinė paskirtis – sudaryti sąlygas, kad darbo vietos būtų kuriamos. Dar esant rajono tarybos nariu buvo priimti verslą skatinantys sprendimai. Tai naujų įmonių steigimosi išlaidų kompensavimas, atleidimas nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio, bendros infrastruktūros kompensavimas. Kai kurie šių sprendimų buvo patobulinti, startuoja nauji – naujų darbo vietų subsidijavimo. Laikas parodys, kas pasiteisins, kas – ne, ką naujo reikės siūlyti. Sveikinu visas iniciatyvas.

Nesutinku tik su vienu – bandymu manipuliuoti statistika ir pažadais. Gerbkime vienas kitą ir rinkėjus.

Tauragės dujofikavimas – naujos galimybės

Tauragę dar šių metų pabaigoje pasieks gamtinės dujos – naujas energetinis resursas. Reikalas sukasi ne vien tik apie Vilkyškių pieninės grupę, kuri dėl rajoną pasieksiančių dujų investuos 26 milijonų eurų, įdarbins apie 40 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Vilkyškių pieninė naudosis kitų Tauragės miesto įmonių paslaugomis, gamins unikalų produktą, eksportuos jį. Taip keičiasi viso mūsų miesto konkurencingumas, atsiranda visiškai naujos verslo plėtros galimybės. Ir tikiu, jog verslas tuo pasinaudos.

Tauragės dujotifikavimo projektas – ne vieno asmens nuopelnas (kaip dabar bandoma visuomenei pateikti). Skaitau spaudoje: „Vizito Vyriausybėje metu susitikime su premjeru A.Butkevičiumi Tauragės rajono meras S.Mičiulis pašalino paskutines kliūtis stambiausiai investicijai Tauragės rajone“.

Ar iš tiesų taip buvo ir yra?

Prie šio Tauragės dujofikavimo projekto prisidėjome visi – investuotojai, buvusi rajono taryba ir meras, dabartinė taryba ir meras, Seimas, Vyriausybė. Ir dėl šio projekto dar laukia rimti sprendimai netolimoje ateityje. Svarbiausia, jog tai, ką darome, yra realu. Tai ne pažadai.

Naudos duoda tik tie darbai, kuriuos kartu, surėmę pečius, darome. Stebukladarių ir vaistininkų su vienu receptu emigracijos ir darbo vietų problemoms spręsti nėra. Tai kompleksinis klausimas su daug dedamųjų – mokesčiai, darbo santykiai, energetinių išteklių kainos, jaunų šeimų padėtis, švietimas ir vaikų, jaunimo ugdymas, kuris, mano galva, yra svarbiausias veiksnys. Investuojama ten, kur jaunimas, jaunos šeimos kuria planus gyventi ir kurti savo ateitį.

Skaityti komentarus (39) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras