Tauragė į Vilnių išsiuntė...(17)

Ramūnas TERLECKAS

Žurnalistas, apžvalgininkas

2019-10-17 06:49

Ramūnas Terleckas.

Buvau maloniai nustebintas „Tauragės kurjerio“ pasiūlymu prisijungti prie laikraščiui rašančiųjų komandos. Su bendrovės direktoriumi Renaldu Malychu susipažinau prieš gerą dešimtmetį, kai moderavau Tauragėje „Verslo žinių“ rengtas „Gazelės“ konferencijas. Vėliau kelis kartus teko susitikti Vilniuje. Vienos ar kitos redakcijos patalpose, vienų ar kitų valstybės institucijų salėse diskutuodavome apie nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį galimos agresijos akivaizdoje. Tie susidūrimai buvo trumpi, bet būtent „Tauragės kurjeris“ visada ateina į galvą, kai tenka kalbėti apie kokybišką produktą.

Kvietimas prisijungti įpareigoja ir yra tam tikras iššūkis, nes senokai nesilankiau mieste, iš kurio kadaise Onorė de Balzakas rašė laišką savo mylimai grafienei, kuriame gyveno kultinio romano „Rugiuose prie bedugnės“ autoriaus senelis. Nežinau, kokiu ritmu Tauragė ir jos apskritis šiandien gyvena. Ar kas teberašo laiškus savo mylimosioms, ar tebedunda automobilių perpardavinėtojų „tralai“, ar emigracija neištuštino gatvių, ar šiukšlių dėžėse tebeguli kontrabandinių cigarečių pakeliai? Pamaniau, kad lengviausiai informacijos apie bėdas ir problemas sužinosiu iš šio krašto į Seimą rinktos Aušrinės Norkienės nuveiktų darbų ir turimų vizijų.

Deja, pusdienį naršęs internete, nelabai ką radau. Iš asmeninės ponios Aušrinės feisbuko paskyros sužinojau, kad ji aktyviai dalyvauja įvairių bendruomenių renginiuose: keliauja iš vienos šventės į kitą ir dažniausiai pakomentuoja, kad buvo jauku, kad gražių žmonių sutiko.

Tikiu, kad Seimo narė ne tik fotografuojasi, bet bendraudama su rinkėjais sužino jų bėdas ir godas, paskui jas Vilniun veža, su protingais kolegomis Seime galvas suremia ir ieško geriausių sprendimų. Manau, kad taip ir yra, nors niekur neradau A.Norkienės aiškiai išreikštos nuomonės vienu ar kitu klausimu.

Tiesą pasakius, jei ne vienas reklaminis tekstas apie norą mažinti Seimo narių skaičių, nė nežinočiau, kurios partijos narį tauragiškiai į Seimą delegavo. Bet gal nereikia smarkiai afišuotis, gal dirbama daug, bet tylomis, juk dabar labai madinga metafora apie tyliąją Lietuvą (man labiau patinka „tylinčioji Lietuva“), o ir pareigos partijoje sufleruoja, kad tikrai arti sprendimų priėmėjo yra, todėl ne už kalnų rytas, kai Tauragėje žvyrkelių bent trečdaliu sumažės. Bet atsiverčiu A.Norkienės darbų Seime ataskaitą ir randu įrašą, kad „informacija ruošiama“, lietuviškai tai turėtų reikšti: ne itin yra kuo pasigirti.

Kažin kodėl manau, kad rinkėjai į Seimą turėtų žmones deleguoti, kad šie savo žiniomis ir patirtimi padėtų priimti valstybei pačius tinkamiausius sprendimus ir kad kiekvienas balsavęs išdidžiai galėtų sakyti: „Tauragė į Vilnių išsiuntė geriausiąjį/ą“.

Žinoma, be merkantiliškų pasvėrimų irgi nebūtų apsieinama, antai pasakojama, kad Algirdą Butkevičių Vilkaviškis išbrokavo, nes jis premjero poste mažiau nei būdamas parlamente regionui gėrybių parūpino.

Bet nutinka taip, kad eilinį kartą patikėję naujo mesijo atėjimu į Seimą rinkėjai pasiunčia piliečių, nelabai suprantančių, kur ir kodėl pateko. Geriausiu atveju jie po ketverių metų tyliai grįžta ten, iš kur buvo netikėtos bangos pakelti, blogesniu – įtiki savo genialumu ir pradeda inicijuoti įvairiausias komisijas, kad tik neišgirstų, jog karalius yra nuogas. Apie du milijonus eurų kainavusių rinkimų į tris vakuojančias vietas Seime rezultatai lyg ir žadina viltį, kad savigarba ir racionalumas ima viršų prieš pyktį ir naivumą.

Visgi apie racionalumą dar anksti kalbėti, nes milijonai iš esmės buvo paleisti beprasmiškai, o partijų reitingai rodo, kad ir apie savigarbą dar ankstoka kalbėti.

Skaityti komentarus (17) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras