„Žalioji“ Tauragė(16)

2017-12-01 09:40

„Seniūno alėja“. Autoriaus nuotrauka

Kaskart, kai tenka eiti viena Prezidento gatvės atkarpa, prisimenu rajono valdžios kalbas apie nuveiktus darbus, verčiant Tauragę  žaliuoju kraštu: už mokesčių mokėtojų pinigus nupirktas elektromobilis, pirks (o gal jau ir nupirko) porą elektrobusų, įrengti keli elektromobilių įkrovimo taškai, 15 tūkstančių eurų sumokėta už žaliojo krašto emblemos – „trijų pagaliukų“ – sukūrimą.

Labai sveikintina iniciatyva skatinti elektra varomą transportą ir mažinti oro užterštumą, bet ar dėl to tapsim žaliuoju kraštu, labai abejotina. Pirma – elektra nėra jau tokia „žalia“, nes didelė jos dalis gaminama deginant kurą. Antra – net ir keli šimtai elektromobilių neišvalys oro taip, kaip žalioji augmenija.

Nekalbėsiu apie ištisus metus beatodairiškai kertamus miškus, barbariškai naikinamus miškų augalus, tarp jų retus ir saugomus, ar perinčius paukščius. Tai mato visi, mėgstantys miškus ir grybus, o apsistosiu ties pačia Taurage. Taip, žalumos mieste daug: privačių namų kvartalus puošia vaismedžiai ir dekoratyviniai medžiai, gyvatvorės, gėlynai. Nemaža žalumos ir viešajame sektoriuje. Tik bėda ta, kad šiame sektoriuje žaliuojančius medžius kasmet keičia kelmai. Suprantama, želdiniai turi būti prižiūrimi: genimi, karpomi, išpjaunami seni, grėsmę keliantys medžiai. Reikia pašalinti ir tuos, kurie per neapdairumą buvo pasodinti per arti komunikacijų ir jų šaknys žaloja trasas. Protingas gaspadorius vietoje vieno nupjauto medžio sodina du ar tris, nes ne kiekvienas sodinukas prigyja (o kur dar chuliganėlių veikla?). Tiesa, rekonstruojant gatves pasodinama keletas desėtkų medelių, bet dėl gamtos ir piktų rankų išdaigų brandos sulauks tik nedaug sodinukų, juolab, kad atsodinamų medelių kaip ir neteko matyti.

O mintis apie valdžios savigyrą sukelia Prezidento gatvės dalis, esanti palei „Šaltinio“ progimnazijos stadioną. Tarp jo ir gražiai pakloto šaligatvio augo žalia juosta: gudobelės, laukinės kriaušaitės, krūmai. Visiškai neprižiūrima augmenija, o ir šaligatvis, ištisus metus nematęs šluotos, padarė savo: garbaus amžiaus senjoras paslydo ant nukritusių kriaušaičių ir, matyt, gerokai susitrenkė, nes reaguota operatyviai ir radikaliai: per porą dienų visa žalioji juosta buvo brutaliai iškirsta ir vietoje augmenijos turime tvorą, originalumu, ko gero, vienintelę ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje (žiūrėti foto). Pilnam išbaigtumui betrūksta lentelės „Seniūno alėja“. Taip šią gatvės dalį pavadino pagyvenusių tauragiškių pora, nustebinta tokio išradingumo. O aš pabandysiu gerbiamam miesto šeimininkui Virginijui Žiliui suformuluoti keletą klausimų. 1. Kaip jis pavadintų gydytoją, kuris, užuot gydęs seniūnui pamuštą koją, ją nupjautų? Štai tokiu vardu žmonės vadina Jus, išvydę šį „šedevrą“. 2. Kokiu vardu Jūs pavadintumėte asmenį, kuris per keletą dienų sugebėjo likviduoti keletą dešimčių medžių, bet per du mėnesius nesugeba išvežti iš patvorio šiukšlių: lapų, šakų, plastiko?

Kita vertus, gal iš tiesų Tauragėje nebėra apsodinimui tinkamų erdvių ir žaliojo krašto idealui pasiekti bereikia kirvio ir pjūklo? Deja, tokių vietų, kur miesto šašus būtų galima pridengti želdiniais, tikrai yra. Kad ir Bernotiškės gatvės dalis, esanti netoli minėtos „alėjos“. Ją dabar puošia plikas garažų mūras ir skardinių kaminėlių miškas. J.Tumo-Vaižganto ir Miško gatvių sankirtoje – žaluma tik gatvės pavadinime. Ir t.t. Jei Žalgirių mikrorajono gyventojai dėkingi rajono vadovams už įrengtą vaikams žaidimų aikštelę, tai vaikai joje žiūrisi (tegu skaitytojai atleidžia už gruboką palyginimą) kaip žiogai ant ubago bambos – didžiulėje aikštėje žaliajai Tauragei atstovauja vienintelis medis.

O štai ir kitas pavyzdys. Prieš gerą dešimtį metų paprastos moters, Pagramančio regioninio parko darbuotojos, iniciatyva „Aušros“ mokyklos ir Profesinio rengimo centro moksleivių rankomis buvo apsodinta dykra tarp mokyklos ir Profesinio rengimo centro sporto aikštyno. Šiandien dykynės vietoje akį džiuginantis gražus parkelis filtruoja orą, išskiria deguonį ir neprašo šimtatūkstantinių sumų. Ko gero, tokios iniciatyvos ir nereikalingos, nes čia „nubyra“ tiktai lapai. O valdžios vyrų šnekos apie pastangas, kuriant žaliąjį kraštą, primena pasaką apie jauną siuvėją, sumaniusį didvyriu tapti, todėl ant diržo išsiuvinėjęs „Septynis vienu kirčiu“, nors vienu kirčiu pritrėškęs tik... septynias muses.

Edvardas KOCHAS

Skaityti komentarus (16) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras