Laimingiausi, kai esame drauge(0)

2012-05-28 15:18

Kiek kartų šiandien šypsojotės? Nusikvatojot? Ar nepamirštat savo brangiausiojo žmogaus veido? Ar esate iš tų, kurie laukia, kol bus pralinksminti, ar tie, kurie linksmina kitus? Penktadienio rytą nusprendėme paklausti tauragiškių, kada paskutinį kartą jie jautėsi laimingi. Ir nudžiugome išgirdę: laimingi dauguma jautėsi tą pačią dieną, o labiausiai džiaugėsi tomis akimirkomis, kai laiką leidžia su savo mylimais žmonėmis.

Džaneta:

– Paskutinį kartą jaučiausi laiminga, kai per pertrauką mokykloje juokiausi su savo drauge Agne. Ji visuomet mane pralinksmina. Kitiems gal net keistai atrodo, kai mes visą laiką klegame. Turbūt, jei kas paklaustų, pačios negalėtume paaiškinti – juokiamės iš menkniekių. Agnė labai išraiškinga ir artistiška. Kartą prieš chemijos pamoką stovėjome prie palangės, man buvo liūdna. Tai ji nutaisė tokią juokingą veido išraišką ir ėmė lipti laiptais, kažką vaizduodama. Man gera būti su ja: rodos, nieko nenuveiki, tačiau kartu praleistas laikas būna nuostabus.

 

Valerija:

– Esu laimingiausia, kai apsilanko anūkai ir pribėgę mane apsikabina. „Gal turi pinigėlį?“, – klausia. Anūkiukai keturi. Pati augau didelėje šeimoje, buvome 8 vaikai. Gera būdavo visiems užaugus susirinkti pas mamą į kaimą. Gaila, ji neseniai mirė. Mums labai jos trūksta. Plati giminė yra vertybė, o kartu praleistas laikas – neįkainojamas. Kas mane pralinksmina? Pamenu, kai buvau kino teatro kasininkė, atbėgdavo tokie pypliukai, vaikai, kino pažiūrėti norėdavo. Tai praleisdavau juos be bilieto, o kiek laimės būdavo!

 

Reda:

– Mano džiaugsmelis – dukra Liepa, pasaulį išvydusi prieš trejus metus. O pati laimingiausia esu kas rytą. „Labas rytas, katine nematytas“, – tokiais žodžiais ji mane pasveikino šįryt. Taip išmoko iš tėvelio. Jis šiuo metu dirba užsienyje. Labai laukiame jo sugrįžtančio. Tada būname laimingiausi. Kai vyras išvyksta, kai liūdžiu, Liepa iškart pajunta. Klausia, kodėl aš liūdna, ir guodžia mane. Neseniai prajuokino. Paėmė elektrinio plaktuvo detales ir rodo smulkintuvą. „Čia tu, mama“, – sako, šakutė – neva ji, o spiralė tešlai sukti – tėtis.

 

Vydmantė ir Valentinas:

– Mes dabar laimingi. Ir visada, kai esame drauge. Laiminga ta diena, kai susipažinom. Jis buvo paskutinėje klasėje, aš – devintokė. Susitikome draugų rate. Pirma tapome gerais draugais. Tačiau rasdavome vis daugiau panašumų, patiko tos pačios dainos, panašūs juokai, ėmė sutapti norai. Draugaujame jau metus. Galime ir nieko neveikti, svarbiausia, kad esame kartu.

 

Kalbino ir fotografavo Margarita Pūdžiuvienė ir Karolina Stažytė

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras