Tauragės sirgaliai lietuvių krepšininkams negaili gerų žodžių(2)

2011-09-16 08:56

Europos krepšinio čempionatas įgavo pagreitį. Tauragės krepšinio sirgaliai, prilipę prie televizorių, putoja sportinėmis aistromis. Vienas kitas rungtynių dienomis nukanka į barą ar pas draugus. Sakoma, kad minioje žiūrėti sporto varžybas daug maloniau. Pasiturintys sirgaliai medžiojo nepigiai kainuojančius bilietus, kad krepšinio finalines varžybas galėtų pamatyti Kaune. Po lietuvių pralaimėjimo prancūzams dalis sirgalių buvo nukabinę nosis ir abejojo, ar pasiseks nugalėti vokiečius. Tačiau sekmadienio pergalė įkvėpė naujos vilties. Su kokiomis mintimis didžiojo krepšinio finalą pasitinka tauragiškiai, kokios spalvos medalių tikisi iš Lietuvos komandos?

Andrius:

– Aš, nors ir esu pagyvenęs žmogus, krepšinį žiūriu neatsitraukdamas nuo televizoriaus. Mano supratimu, mūsų vyrai žaidžia pagirtinai. Nenorėkime, kad kiekvieną dieną laimėtų. Rusų reikia bijoti, o ne vokiečių. Prieš rusus daug sykių esame suklupę. Jie gerai permano mūsų sportinį mąstymą ir strategiją. Aš aukso medalių nesapnuoju. Manau, kad lietuviams atiteks bronza. Tai irgi didelis pasiekimas. Jeigu laimės sidabrą arba auksą, džiaugsmui nebus galo.

Arūnas:

– Jaunystėje daugiau žaidžiau futbolą. Jeigu galimybės leidžia, per televizorių pažiūriu krepšinio varžybas. Būtų nuodėmė nepamatyti geriausių Europos komandų žaidimo. Pasitaikė puiki istorinė proga. Krepšinis – ne tik antroji lietuvių religija, bet ir tautą vienijantis veiksnys. Gerai, kad nors toks yra. Aš dideliu optimizmu nespinduliuoju. Mano supratimu, lietuvių rinktinė žaidžia kiek padrikai, nenuosekliai, todėl labai aukšto rezultato sunku tikėtis. Manau, kad tarp prizininkų tikrai būsime, tačiau medalių spalvos nesiryžtu prognozuoti. Palikime juos parinkti sportinei laimei.

Kęstas:

– Tiek krepšinio rinktinės žaidimas, tiek trenerio Kęstučio Kemzūros vadovavimas man patinka. Žinoma, ir žaidėjai, ir treneris daro klaidų, tačiau komanda pagal savo galimybes žaidžia gerai. Manau, kad finalas bus įdomus ir, ko gero, netikėtas. Labai apmaudu, kad komandoje neturime dviejų tikrai stiprių žaidėjų. Krepšinio fanai supras, ką aš turiu galvoje. Lietuviams norėčiau prognozuoti auksą. Jie to verti. Jeigu atsitiks kitaip, mūsų vyrai vis tiek bus verti pagarbos. Ačiū jiems už tas teigiamas emocijas, kurias jie savo meistrišku žaidimu su serbais mums padovanojo.

Liudvikas:

– Viskas bus gerai. Mūsų vyrai moka ir gali žaisti labai gerai. Aštriose situacijose atsiskleidžia lietuviškas charakteris, mokėjimas susitelkti. Man medalių spalva – ne pats svarbiausias rodiklis. Būčiau naivus sakydamas, kad nesvajoju apie auksą. Kitas toks šansas, kai namuose ir sienos padeda, bus labai negreitai. Sėdint prie televizoriaus labai lengva vertinti komandos žaidimą, derinius, metimus. Visai kas kita tai padaryti aikštelėje. Mes labai gudrūs kitus mokyti. Mūsų tautai turėti tokia komandą yra garbė. Nenorėkime, kad iki finalo nueitų nepralaimėję, nesuklydę. Aš tikiu, kad mums bus suteikta teisė didžiuotis. Ši savaitė bus tas laikas, kai dar kartą atrasime ir savo tautą, ir krepšinį.

 

Kalbino ir fotografavo Eugenijus Skipitis

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras