Tauragiškiai pritaria vestuvėms neįprastose vietose(0) 

2012-09-11 15:44
Renaldo Malycho nuotrauka

Renaldo Malycho nuotrauka

Į lietuviškų vestuvių papročius kasmet veržiasi vis daugiau vakarietiškų naujovių. Ne išimtis ir oficiali santuokos įregistravimo ceremonija. Jau trejus metus galioja leidimas priesaikos žodžius tarti ne tik visiems įprastose įstaigose – santuokos rūmuose, savivaldybės metrikacijos skyriaus kabinete ar prie bažnyčios altoriaus, bet ir pačių jaunavedžių pasirinktame, tarkime, nuošaliame gamtos kampelyje. Ar šiai idėjai pritaria gatvėse sutikti tauragiškiai? Kokią vietą tuoktuvių ceremonijai jie pasirinktų?

 

Daiva:

– Sunku taip užkluptai kažką konkretaus pasakyti. Pačios vestuvės buvo jau taip seniai: šventėme paprastai, be jokios pompastikos ir tradicijų. Tokios liberalios idėjos plaukia iš Amerikos: ne kartą teko girdėti apie vestuves po vandeniu ar ant žydros jūros pakrantės smėlio. Jei reiktų tuoktis šiandien, tikriausiai susigundyčiau pasinaudoti šia galimybe. Puikiai įsivaizduoju savo šventę gamtos apsuptyje. Po truputėlį grįžtame prie to, nuo ko esame kilę: medžiai mums savi, pievos taip pat. Juk anksčiau visos apeigos būdavo glaudžiai susijusios su gamta ir jos dėsniais.

 

Samanta:

– Šaunu, kad atsirado tokia galimybė. Įsivaizduoju savo vestuves kur nors prie jūros ar vandenyno. Jei tektų tuoktis Tauragės apylinkėse, greičiausiai žiedus sumainyčiau Lakštingalų slėnyje ar kur nors prie Nemuno. Tokių gražių ten vietų yra. Ir būtinai jose dalyvautų kunigas. Pasirinkęs išskirtinę vietą, pasirenki ir privatumą. Tokioje ceremonijoje gali sudalyvauti visi svečiai, o ne tik pulkelis artimiausių, kaip būna santuokos rūmuose. Ir niekas negalėtų pasakyti, elgiuosi teisingai ar ne: tai mano šventė, ir kaip noriu, taip ją organizuoju.

 

Aida:

– Net nežinojau, kad tokia galimybė egzistuoja. Žinoma, pritariu idėjai susituokti gamtos apsuptyje. Jei tai sukuria ypatingą efektą, kodėl gi ne. Ir nuotraukos žavesnės. Girdėjau, kad kažkur organizuojamos vestuvės pagal senas pagoniškas apeigas. Labai įdomu būtų tokias išvysti. Tauragiškiai vangiai tuokiasi išskirtinėse vietose galbūt dėl to, kad jų tokių ypatingų Tauragėje nelabai yra. Didmiesčių gyventojams kur kas paprasčiau: pavyzdžiui, kokia graži Trakų pilis. Tiktų ir viena ant kokios kalvos, kur atsiveria įspūdingas vaizdas į gamtą. Raudonės pilis patinka. Kiti galbūt tokiam žingsniui nesiryžta, nes išauga vestuvių kaina. O ir organizavimo procesas ilgesnis ir sudėtingesnis. Jei švenčiama ne pačioje Tauragėje, kyla ir svečių atvykimo į tuoktuvių vietą problema. Manau, lietuvaičius kamuoja ir įsigalėję stereotipai: viską reikia daryti taip, kaip kiti daro. Sunkiai įsileidžiam naujoves.

 

Rasa:

– Pritariu šiai idėjai. Neseniai pati dalyvavau vestuvėse, pora žiedus sumainė vienoje sodyboje netoli Norkaičių kaimo. Jose teko groti ir dainuoti. Jaunieji sodyboje tik „susirašė“. Jau dvidešimt penkerius metus muzikuoju vestuvėse, tad galiu drąsiai teigti, kad pastaruoju metu kokie 80 procentų jaunavedžių renkasi tuoktuves tik bažnyčioje. Mažai kas eina į santuokų rūmus. Nors pati šiai idėjai pritariu, kažin ar ryžčiausi santuokai neįprastoje vietoje. Vestuves švenčiau prieš porą metų ir nieko nenorėčiau keisti. Penktadienį „susirašėme“ Savivaldybėje ir išvykome į Klaipėdą. Pavakarieniavome „Navalyje“, nuėjome prie jūros ir grįžome į Tauragę. Šeštadienį jau darbavausi svetimose vestuvėse, o sekmadienį pratęsėme pačių jungtuves: su draugais šventėme gamtoje. Patys sau buvome muzikantai. Vietoj įprasto torto valgėme sūrio sriubą. Galvą puošė ne nuometas, o gėlių vainikas. Pavėsinę išpuošėme baltai, elektrą atsivedėme iš kaimynų. Buvo smagu. Matyt, tauragiškiai nesiryžta tuoktis gamtoje dėl to, kad yra gana konservatyvūs ir turi per mažai informacijos šia tema.

 

Kalbino Karolina Stažytė, fotografavo Margarita Pūdžiuvienė

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras