Vasario 16-oji – žmonių ir valstybės šventė(0)

2012-02-16 10:00

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
Šiuose žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva. Šita perspektyva vėlgi pasiteisino 1990 metų kovo 11-ąją. Dabar Vasario 16-oji – visiems Lietuvos piliečiams suprantama ir aiški šventė.

Pamenu, kaip mama kartais paniūniuodavo „Lietuva, tėvyne mūsų...“. Klausdavau, kodėl garsiai nedainuoja. Numykdavo kažką nelabai aiškiai. Studijų metais tapo jau aiškiau, kas ir kaip. Tada ir mamą supratau: bijodavo apie tai kalbėti, visi buvo įbauginti – tremti, kalinti, represuoti. Bet didžioji dauguma širdyje nešiojo Vasario 16-ąją, net tie, kurie tarnavo sovietams. O slaptoms diskusijoms nebūdavo galo. Jauniems žmonėms dabar sunku visa tai suvokti, nes viskas atrodo kaip kokia išgalvota istorija.

Vasario 16 dieną Rusijoje, tolimojoje Irkutsko srityje, Taišeto mieste, tremtinių iš Lietuvos šeimoje gimė ilgametė kultūros darbuotoja, dabartinė Kultūros centro direktoriaus pavaduotojs Irena Petraitienė.

– Gimiau vasario 16 dieną. Tėvai ilgai rinko vardą, kad jis tiktų ir ten, Sibire, ir Lietuvoje, jeigu kada tektų į ją grįžti. Niekas tada per daug netikėjo, kad kada nors grįš gimtinėn. Taip atsitiko, kad metams praėjus po mano gimimo vis tik sugrįžome į Lietuvą. Gimtadienis sutampa su valstybine švente ir su darbu, nes kultūros darbuotojams visos švenčių dienos yra darbo dienos. Asmeninę šventę atšvęsti galima ir vakare, po darbo, bet svarbu, kad niekas neužmiršta pasveikinti, nes valstybinė šventė padeda draugams prisiminti ir mano gimtadienį. Kartą draugė savo anūkės vasario 16-ąją paklausė, ar žinanti, kodėl iškeltos vėliavos, Sako, žinau – šiandien tetos Irenos gimtadienis, – juokiasi Irena.

 

Vasario 16 dieną gimtadienį švenčia ir Tauragės šilumos tinklų direktorius, buvęs Seimo narys Vaclovas Karbauskis.

– Jau nuo pat mažų dienų žinojau, kad vasario 16-oji – ne tik mano gimtadienis, bet visai Lietuvai ypatinga diena. Domėjausi tuo. Studijų laikais, kai gimtadienį švęsdavome su bendrakursiais bendrabutyje, būtinai reikėdavo su savimi turėti pasą. Visokie draugovininkai ar dar kas nors ateidavo pažiūrėti, kas čia vyksta. Pažiūrėdavo į pasą – tikrai, gimtadienis, ne Vasario 16-ąją švenčia studentai. Tada jau žinodavome, kas ir kaip yra, tad norėdavosi švęsti dar triukšmingiau. Ir jau ne tik mano gimtadienį.

Pasak V.Karbauskio, labai svarbu, kad žmonės nepamirštų Vasario 16-osios, kad džiugiai ją švęstų, nes Lietuvos valstybės atkūrimas – ypatingos svarbos įvykis ne tik Lietuvai, lietuviams, bet ir visai pasaulio istorijai.

 

Ne vieną dešimtmetį Vasario 16-osios gatvėje gyvenanti tikra aukštaitė Veronika Naraškevičienė teigia, niekad neužmiršusi šios datos svarbos mūsų tautai.

– Kai įsikūrėme, ši gatvė nebuvo taip vadinama, tačiau jau ir tada vaikai mums, tėvams, deklamuodavo Brazdžionį. Lietuvoje jis buvo užmirštas. Retas žmogus žinojo apie tai, kad Bernardas Brazdžionis (vaikams – Vytė Nemunėlis) gyvas ir sveikas, kad gyvena Amerikoje. Vasario 16-osios dvasia sklandė visur, ypač kultūros žmonių erdvėse. Dabar man labai malonu gyventi, deklaruoti savo gyvenamąją vietą Tauragėje, gatvėje, kurios pavadinimas ypatingas ir reikšmingas.

 

Danguolė Jucikaitė, Tauragės Jovarų mokyklos bibliotekininkė, sako, kad šioje gatvėje gyvena daug Lietuvos patriotų.

– Anksčiau gatvė vadinosi Liepos 21-osios vardu. Nelabai susigaudėme, kas ta liepos 21-oji, o Vasario 16-oji – visiems aišku. Gerbiu, myliu Lietuvą ir niekada neišduočiau savo Tėvynės. Man didelė garbė gyventi gatvėje, kurios pavadinimas istoriškai svarbus ir reikšmingas.

 

Kalbino Eugenijus Šaltis

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras