Apie žyminį mokestį teisme(4)

2011-07-13 10:59

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė

Teisinėje valstybėje paprastam žmogui dažnai sunku susigaudyti daugybės įstatymų labirintuose, mokėti apginti savo teises, žinoti, į kurią instituciją jis gali kreiptis. "Tauragės kurjerio" redakcija bendradarbiaudama su Nacionaline teismų administracija parengė pokalbių su apylinkių teismų teisėjais ciklą, kuris padės asmenims rasti atsakymus į būtiniausius klausimus, kylančius kreipiantis į teismą. Šiandien į klausimus apie žyminį mokestį civilinėse bylose atsako Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė.

- Kreipiantis į teismą su civiliniu ieškiniu būtina sumokėti žyminį mokestį. Kodėl reikalaujama mokėti šį mokestį?

- Įstatymai garantuoja kiekvienam piliečiui teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. 

- Kas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio? Ar galima jo mokėjimą atidėti? Kokios civilinės bylos nagrinėjamos be žyminio mokesčio?

- Bylose, kurias nagrinėja teismas, nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys numatyti LR CPK (Civilinio proceso kodekso) 83 straipsnyje, pvz.: ieškovai (darbuotojai) – bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo; ieškovai – bylose dėl nusikalstama veikla padarytos turtinės ir neturtinės žalos; sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu ir kt.

Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas, pridėti asmens turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai.

LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys civilinėse bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Asmuo, turintis tokią teisę, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri įvertina jo turtinę padėtį ir priima sprendimą, ar  atleisti jį nuo viso ar dalies žyminio mokesčio.

Be to, LR CPK nustato galimybę teismui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pavyzdžiui, ieškovo gaunamas nedidelis atlyginimas, sunki šeimos materialinė padėtis.

Be žyminio mokesčio taip pat nagrinėjami prašymai  dėl teismo leidimų veiksmams atlikti (parduoti, įkeisti butą) išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kiti klausimai, kurie pagal LR CPK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka.

- Kaip apskaičiuojamas žyminis mokestis?

- Kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki 100 000 litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 50 litų; nuo didesnės kaip 100 000 litų sumos iki 300 000 litų – 3 000 litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 litų; nuo didesnės kaip 300 000 litų sumos – 7 000 litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 300 000 litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 litų; 2) kituose ginčuose – 100 litų; 3) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip 10 litų; 4) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip 20 litų; 5) ypatingosios teisenos bylose – 100 litų, išskyrus LR CPK numatytus atvejus. Už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių mokamas 50 litų dydžio žyminis mokestis.  Už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas 100 litų žyminis mokestis. Minėti minimalūs žyminio mokesčio dydžiai indeksuojami atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą (šiuo metu tai sudaro 133 litus).

Pavyzdžiui, asmuo, kuriam kaimynas užliejo butą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti 10 000 litų žalą. Už šį reikalavimą jis turi sumokėti 300 litų žyminį mokestį. Jei asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas jo tėvams paskirti globą ar rūpybą, tuomet reikės mokėti 133 litus.

- Kokiais atvejais ieškovas  atgauna sumokėtą žyminį mokestį?

- Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais:  kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai;  kai ieškinys atsiimamas;  kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo;  kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, ar kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti;  ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo bei kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio;  sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą.

Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.                  

Žyminis mokestis taip pat priteisiamas iš atsakovo ieškovui, jeigu teismas patenkino visus ieškovo reikalavimus.

- Ar pasitaiko tokių atvejų, kai asmuo teisme iš atsakovo prisiteisia pinigų sumą, tačiau iš tiesų, sumokėjęs žyminį mokestį, jis patiria nuostolių?

- Pateiksiu paprastą pavyzdį: pilietis A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 100 000 litų skolą iš piliečio B. Už šį reikalavimą reikia sumokėti 3 000 litų žyminį mokestį. Pilietis A. ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl negrąžintos skolos jis patyrė 40 000 litų neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo.  Už tai reikia sumokėti dar 1 200  litų žyminio mokesčio.

Teismas piliečiui A. Iš piliečio B. priteisė  skolą ir 3 000 litų sumokėtą žyminį mokestį, tačiau atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadinasi, pilietis A. prarado 1 200 litų.

Todėl žmonės, kreipdamiesi į teismą, pirmiausia turėtų pagalvoti apie ieškiniuose įvardintų  sumų pagrįstumą. Patarčiau vadovautis lietuvių liaudies išmintimi: „Geriau žvirblis saujoje negu briedis miške“.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras