Norų šulinį įrengusi bibliotekos direktorė turi vieną norą – kad vaikai imtų skaityti(2)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-01-16 16:20

Elena Stankevičienė prie norus pildančio šulinio. Autorės nuotrauka

Prie kompiuterio besibraunančiam jaunajam bibliotekos skaitytojui Elena Stankevičienė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, pataria verčiau atsiversti knygą. Pateikia rimtų argumentų, kodėl jam tai būtų kur kas naudingiau. Bėda ta, kad vaiką suaugusiojo aiškinimai sunkiai pasiekia. Įvertinusi tai, bibliotekos vadovė įstaigoje įrengė slaptą tamsų kambarį su šuliniu... Sako, jog iš ten visi vaikai išeina degdami noru skaityti...

– Aš jam ir sakau: „Ar tu nori būti turtingas, vaike? Ar nori suaugęs kas mėnesį gauti 5000 litų atlyginimą? Jei tikrai to nori – turi skaityti. Turi tobulinti savo kalbą, aštrinti liežuvį, kad atėjus laikui žinotum, kaip darbdaviui save pristatyti. Anksčiau, mano jaunystės laikais, mūsų darbai už mus kalbėdavo, dabar mes turime už save kalbėti, kartais prireikia įžūlumo ir įtaigių žodžių kitą įtikinti, kad esi kur kas geresnis“, – man taip aiškino E.Stankevičienė stovėdama prie stiklinės knygų vitrinos bibliotekos koridoriuje.

Už stiklo – Vaikų literatūros skyrius su naujausiomis vaikiškomis knygelėmis. Vos paliestomis. Bibliotekos direktorė žino: neskaitymas – šių laikų vaikus apėmusi epidemija. Bibliotekos Bibliografijos skyriuje yra vienuolika kompiuterių, dar keletas – Vaikų literatūros skyriuje. Vaikai neretai po pamokų čia užsuka pažaisti kompiuterinių žaidimų. Anot E.Stankevičienės, vaikų nesidomėjimas literatūra perimtas iš tėvų. Dauguma tėvų yra „kompiuterių laikų“ karta, o jei tėvai skiria prioritetą kompiuteriui, o ne knygai – lygiai taip elgiasi ir vaikai.

O kaip sudominti vaiką? Iš komandiruotės Danijoje direktorė parsivežė viziją, kas vaikams paliktų gilų įspūdį. Mini ekskursijos po biblioteką metu E.Stankevičienė mane pakviečia į tamsų kambarėlį. Dar būdama Kraštotyros fondo skyriuje direktorės teiravausi, iš kur sklinda epizodiškai pasigirstantis paukščių čiulbėjimas, tačiau slapukė tada sakė nieko negirdinti. Tik įžengus į minėtą tamsųjį kambarėlį pasidarė aišku, kad garsai atkeliavo iš šios mistinės vietos. Nedideliame kambaryje stovėjo krėslas, kaip direktorė sakė, raganai Vandai, kurią vaikams skirtų ekskursijų po biblioteką metu įkūnija Dalė Mačienienė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja. Prie juoda agroplėvele apkaltų sienų stovėjo eilė mažų vaikiškų kėdučių. Iš kampe stovinčio magnetofono skambėjo paukščių čiulbesio įrašas. Pasirodo, šiame kambarėlyje vaikams ragana skaito pasakas ir rengia viktorinas. Kampe stovi norus pildantis šulinys su veidrodiniu dugnu ir jį sauganti lapė su suopiu. Vaikai žvilgteli vidun ir išsako norą. Viskas mistifikuota ir labai paslaptinga. Tam, kad sukeltų įspūdį vaikui.

– Tikslas – sužavėti vaiką, uždegti norą skaityti, – sako E.Stankevičienė.

Apskritai, ne tik tamsusis kambarėlis bibliotekoje sukelia nuostabą – visas įstaigos išplanavimas ir interjeras verčia žavėtis. Anot bibliotekos direktorės, balandį sukaks pusantrų metų, kai buvo rekonstruotas Kultūros namų pastatas ir čia perkelta biblioteka. Koridorius į antrąjį aukštą akį kutena ryškia oranžine spalva. E.Stankevičienė patenkinta sako, jog vis dėlto projektą sudarinėdami architektai buvo teisūs, kad tokios paskirties įstaigai parinkta netradicinė sienų spalva skaidrins nuotaiką. Antrajame aukšte įsikūrusi ne tik administracija, bet ir Krašto raštijos bei Kraštotyros fondai. Ant sienų kabo Pagėgių kultūros ir švietimo puoselėtojų nuotraukos, parengtos ekspozicijos, supažindinančios su kiekvienu atskirai. Anot direktorės, čia neretai ekskursijų dalyviai užsibūna kiek ilgėliau – pasakoti, kas ir kaip kadaise puoselėjo Pagėgių kraštą, galima nemažai.

E.Stankevičienė sako, kad krašto šviesuoliai labai kuklūs. Prieš trejetą metų jai teko susipažinti su puikiai eiliuojančiu seneliu iš Stoniškių, kuris, pasirodo, apie 50 metų renka medžiagą apie aplinkinius kaimus – aprašo, kas sodybose gyveno anksčiau ir gyvena dabar, kaip keitėsi kaimas. Senolį Bronių Bagdoną teko įkalbinėti, kad išdrįstų visuomenei pristatyti savo darbus. Jį bibliotekos darbuotojos apdovanojo vienos pagėgiškių, dabar Šveicarijoje gyvenančios Jūratės Jablonskytės-Caspersen įsteigta literatūrinė premija. Savo gyvenimą užsienyje sukūrusi kraštietė remia Pagėgių savivaldybės biblioteką. Ne ką mažiau direktorė E.Stankevičienė džiaugiasi užsimezgusia draugyste su vienu pirmųjų bibliotekos skaitytojų – Čikagoje gyvenančiu profesoriumi, habilituotu daktaru Vytautu Černiumi. Pastarasis atsiuntė savo išleistą knygą ir prisistatė kadaise buvęs ištikimas 1937 m. Pagėgiuose įsikūrusios bibliotekos skaitytojas. Tiesa, anot E.Stankevičienės, tuo metu Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka buvo viena pirmųjų, Klaipėdos krašte pradėjusių leisti skaitytojams neštis knygas į namus. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą bibliotekos archyvas buvo perkeltas į Plungę, vėliau, 1946 m., sugrąžintas ir šioje vietoje įrengtas knygų skaitymo klubas, kuris vėliau persikėlė į miesto parką ir tapo biblioteka, iš kur, praėjus 50 metų, po 2012 m. baigtos pastato rekonstrukcijos grįžo į pirmąją savo vietą. Dėl architektų išmonės Kultūros centro pastate įsikūrusi biblioteka tapo itin moderni.

Pirmasis aukštas, kuriame įsikūrę Vaikų literatūros, Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo ir Bibliografijos skyriai, skirtas ne tik skaityti, bet ir renginiams, konferencijoms. Tyliojoje skaitykloje susitikimus rengia Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Mažosios Lietuvos skyriaus bei Lietuvai pagražinti draugijų, Literatų klubo, bendrijos „Pagėgių vaivorykštė“ nariai. Koridorius, kaip sako bibliotekos direktorė, – tai Mažoji galerija. Paprastai čia visuomet kabo kokio nors kūrėjo darbai. Šiuo metu – Dalios Kerpauskienės gobeleno darbų paroda. Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo salėje eksponuojami Irenos Jurgaitienės ir Irenos Ramanauskienės tapybos darbai. Bibliotekoje vykstančių parodų kitų renginių tikslas – ne tik šviesti ir įtraukti pagėgiškius į kultūrinę veiklą, bet ir leisti atsikvėpti. Kaip direktorė sako, priversti sustoti ir neskubėti – atėjus į netradicinę erdvę skirti laiko pabendrauti su greta sėdinčiu. Šių laikų skubančiai visuomenei biblioteka turi būti vietelė, kur laikas sustoja.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras