Pagėgių savivaldybė: 10 metų nuo Komskio iki Komskio(4)

Indrė TUMĖNAITĖ, Eugenijus SKIPITIS

2010-04-14 11:14

Prieš dešimt metų balandžio 4-ąją įvyko pirmasis Pagėgių savivaldybės posėdis. Kaip vaizdžiai iškilmingame šios datos paminėjime pasakė Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje Viktoras Kovšovas, prieš dešimtmetį mama Šilutės savivaldybė ir tėvelis Seimas susilaukė dukters Pagėgių savivaldybės. Šiek tiek daugiau nei 12 tūkstančių gyventojų turintis administracinis vienetas pateisino steigėjų lūkesčius. Pirmuoju naujai įkurtos savivaldybės meru tapo Vaclovas Algirdas Mišeikis (2000–2003), vicemeru buvo išrinktas Kęstas Komskis. Dėl staiga užklupusios ligos pirmasis meras savivaldybės įkūrimo dešimtmečio iškilmėse nedalyvavo.

 

Į renginį susirinkę svečiai: Tauragės apskrities viršininkas Raimundas Vaitiekus, Tauragės, Šilalės, Jurbarko ir Šilutės rajonų merai, Savivaldybių asociacijos bei 2000 metais įsteigtų Birštono, Kalvarijos, Rietavo, Elektrėnų savivaldybių atstovai džiaugėsi Pagėgių savivaldybės pasiektais rezultatais. Ambicingiausias savivaldybės įgyvendintas dešimtmečio projektas – Pagėgių vidurinės (gimnazijos) rekonstrukcija, kurio vertė – 12 mln. 495 tūkst. Lt. Tauragės mokesčių inspekcijos duomenimis, Pagėgių krašto verslininkai per 10 metų respublikos biudžetui sumokėjo 300 milijonų litų mokesčių.

Pristatydamas Pagėgių savivaldybės raidą meras Virginijus Komskis sakė:

– Nauja danga pasidengė ir pagražėjo miesto gatvės. Rekonstruoti vandentiekio gręžiniai Vėžininkų, Plaškių, Kentrių ir Šakininkų gyvenvietėse. Taip pat geriamojo vandens ūkyje atlikta darbų už 250 tūkst. Lt. Už juos nutiesta naujų trasų Kriokiškių, Žukų, Natkiškių gyvenvietėse, Pagėgių mieste. Geriamojo vandens geležies valymo įrenginiai sumontuoti Lumpėnų, Piktupėnų, Rukų, Benininkų kaimuose, Vilkyškių miestelyje. Šiuo metu ruošiamasi vykdyti Nemuno žemupio projektą Pagėgių miesto nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrai.

Vis daugiau dėmesio savivaldybė skiria teritorijoms tvarkyti. 2008 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimu patvirtintos Pagėgių miesto plėtros kryptys ir erdvinė koncepcija 20 metų laikotarpiui. Jos tikslas – suformuoti miesto teritorijos plėtros strategiją, kurioje bus nustatyti teritorijų naudojimo prioritetai ir ilgalaikės jų tvarkymo perspektyvos, nustatyti gamtinės aplinkos apsaugos prioritetai, vystymo principai ir tvarkymo reglamentai. Parengti ir patvirtinti 5 detalieji planai bei Pagėgių miesto ir Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrieji planai. Tai labai svarbūs dokumentai, nes Pagėgių savivaldybė – Europos Sąjungos pasienis, į kurį galėtų nukrypti užsienio investicijos.

Pagėgių krašte yra 32 kultūros paveldo objektai. Ypač įdomus Rambyno regioninis parkas – jame gausu piliakalnių, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų įamžinimo vietų. Bitėnuose gimė ir gyveno visuomenės veikėjas Martynas Jankus. Jo palaikus, kaip ir rašytojo Vydūno, priglaudė Bitėnų kapinaitės. 2009 m. Bitėnų kapinėse perlaidoti Jono Vanagaičio ir jo žmonos palaikai. Nuo 2002 m. savivaldybės administracija ir Martyno Jankaus muziejus kasmet rengia sueigas, kurių metų pagerbiamas žymiojo kraštiečio atminimas, vyksta dailininkų plenerai Mažosios Lietuvos paveikslų sode, Rambyno kalnas kasmet kviečia į tradicinę Joninių šventę.

2008 m. vasaros pabaigoje įregistruota vietos veiklos grupės (VVG) asociacija „Pagėgių kraštas“. Pirmosios nevyriausybinės organizacijos Pagėgių savivaldybėje susikūrė dar 2001 metais. Šiuo metu savivaldybėje veikia 42 nevyriausybinės organizacijos, iš jų 14 – kaimo bendruomenių. Dauguma bendruomenių jau ne pirmus metus kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ir per teikiamus projektus gauna paramą. 2008 m. paramą gavo 6 kaimo bendruomenės (iš viso apie 149 tūkst. Lt ). Bendruomenės aktyviai dalyvavo ir Kaimo plėtros programoje – rengė projektus, gavo paramą.

Pagėgių savivaldybė bendradarbiauja su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miestu, Švedijos Lommos komuna, Lenkijos Respublikos Ilavos savivaldybe, Vokietijos Bad Iburgo miestu, Pagėgių VVG „Pagėgių kraštas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Olsztyno vaivadijos vietos veiklos grupe.

Po iškilmingo mero pranešimo buvo apdovanoti labiausiai Pagėgių kraštui nusipelnę žmonės. Medaliai „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ buvo teikiami pirmajam Pagėgių savivaldybės merui Vaclovui Algirdui Mišeikiui, Seimo nariui Kęstui Komskiui, ŽŪB „Piktupėnų javas“ pirmininkui Algirdui Steponavičiui, Stoniškių seniūnijos seniūnui Stanislovui Bagdonui, ilgametei vaikų gydytojai Teresei Šabaševičienei, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Elenai Stankevičienei, Pagėgių savivaldybės kultūros centro etninės veiklos specialistei Akseverai Mikšienei. Už nuopelnus garsinant Pagėgių kraštą „Pagėgių garbės piliečio ženklas“ įteiktas filosofijos mokslų daktarui, Vydūno draugijos pirmininkui Vaclovui Bagdonavičiui. Šventės dalyviams koncertavo Pagėgių kultūros centro meno kolektyvai.

Iškilmingo posėdžio išvakarėse prie Birutės gatvėje augančio ąžuolo į mitingą rinkosi Jungtinio demokratinio judėjimo Pagėgių skyriaus pirmininko Donato Jančaro sukviesti pagėgiškiai. Jie į gyvenimą Pagėgiuose žvelgė skeptiškai. Vienos partijos, o gal vienos šeimos rankose sutelkta valdžia verčia abejoti valdančiosios daugumos teisingumu. Mitinguotojų teigimu, nors Pagėgiuose atsirado „Smailytės prospektas“, per 10 metų demokratija Pagėgių savivaldybėje nedaug pasistūmėjo: nuo Komskio iki Komskio.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras