Nacionaliniai stručių auginimo ypatumai (foto)(5)

Indrė TUMĖNAITĖ, Eugenijus SKIPITIS

2009-10-01 11:36

E.Skipičio foto

Pavargęs nuo viskuo nepatenkintų tautiečių niurnėjimo geistum savo žilstelėjusią galvelę poilsiui tartum koks strutis įkišti į dar neataušusį smėlį. Tačiau tavo norui nelemta išsipildyti, nes prisimeni viename kaime nugirstą bobulytės išmintį, kad jeigu tamstai per krizę viskas taip beviltiškai blogai, kišk galvą į tvorą, tegul užpakalį varnos kapoja. Kapojamojo dalios nenorėtum, todėl iškėlęs galvą dairaisi gražesnio gyvenimo, kokio nors nuotykio ar atradimo, ateinančio sunkmečio vieškeliais.

Nepamatai, kaip ratai nuneša gerokai už Pagėgių, pasuka link Aleknų kaimo, stabteli ties geležinkelio pervaža, kad rastum progą susipažinti su Vytautu Ališkevičiumi. Šiandien šio žmogaus mėginsime paklausti, kas deda auksinius kiaušinius. Į savo kaimą stručių šeimyną parsigabenęs Vytautas apie juos žino beveik viską, todėl netingi ir mums papasakoti. Pagėgių savivaldybėje jis – bene pirmasis žmogus, laikantis šiuos egzotiškus paukščius ir turintis protingų ketinimų iš jų prasigyventi.

Auksinių kiaušinių paukštis

 

Stručiai Lietuvoje jau seniai nebe egzotika, bet pelningas verslas. Paukščiai gyvena šeimomis. Stručių šeimą sudaro patinas ir dvi patelės. Norėdamos išsirinkti porą iš pradžių strutės paleidžia kerus, o jas nusižiūrėję patinėliai tik tada ima šokti viliotinį. Sezono metu stručiai poruojasi ištisas dienas. Beje, patinas turi vieną mylimesnę patelę, antroji mylima mažiau. Patinas rūpestingai saugo savo teritoriją, pateles ir kiaušinius. Šiltuoju periodu nuo pavasario iki rudens patelė padeda 50–60 kiaušinių. Žiemą prasideda ramybės periodas. Žemaitijos regiono stručių selekcijos centro duomenimis, stručiams nebaisus ir 25 laipsnių šaltis. Pastaruoju metu mūsų žiemos tokius šalčius retai išspaudžia.

 

 

 

 

 

Šalyje tėra maždaug dvi dešimtys didesnių stručių fermų. O štai kaimyninėje Lenkijoje priskaičiuojama apie 600 strutynų. Norint įkurti nemažą fermą investicijoms prireiks šimtų tūkstančių litų. Stručius nesunkiai gali auginti entuziastai, egzotikos mėgėjai. Ypač žavi šių didžiausių pasaulio paukščių didžiulės rudos 5 centimetrų3 kilometrų esantį daiktą. skersmens akys, kuriomis jie mato net už

 

Šimtaprocentinis naudingumo koeficientas

 

Vienas vertingiausių stručių teikiamų produktų – mėsa, savo struktūra, spalva ir skoniu primenanti jautieną. Bet strutiena minkštesnė, trapesnė, saldesnė ir sultingesnė. Labiausiai vertinamas strutienos sultingumas. Panašiai kaip ir kalakutiena, strutiena turi mažai jungiamojo audinio – kolageno. Todėl ji ne tik lengvai virškinama, bet ir mažiau užtrunka iš jos pagaminti valgį. Cholesterolio stručių mėsoje ypač mažai. Riebalų ir baltymų santykis idealus tiems žmonėms, kurie renkasi nekaloringą, liesą maistą: turintiems viršsvorio ir sergantiems širdies ligomis. Palyginti su jautiena ir vištiena, strutienoje natrio yra mažiausiai, todėl ją patariama valgyti ir dėl didelio kraujo spaudimo kenčiantiems žmonėms. Strutienoje daug geležies: nėščioms moterims ir mažakraujyste sergantiems žmonėms ši mėsa gali būti neišsenkamas geležies šaltinis. Strutiena populiari daugelyje šalių ir jos paklausa vis auga. Atsižvelgiant į šios mėsos savybes, gaminant patiekalus vertėtų rinktis jautienai ar žvėrienai skirtus pagardus, prieskonius ar marinatus.

Pasak žinovų, jeigu matuotume europinėmis kainomis, strutiena nesiskiria nuo veršienos. Šviežios mėsos kilogramas kainuoja 10, šaldytos – 6 eurus. Lietuvaičiai vadovaujasi visiškai kitokiais verslo principais. Kai pasiūla nedidelė, kainos auga. Restoranai irgi linkę pasibranginti. Strutienos kilogramą gavę už 60 litų, pagamina penkias porcijas, už kurias jau prašo po 50 litų. Kaip teigia patyrę stručių augintojai, reali strutienos filė kaina vakuuminėje pakuotėje yra 45–50 Lt už kilogramą. Kvadratinis metras neapdirbtos stručio odos kainuoja 500–700 Lt. Galima parduoti plunksnas ir taip padengti išlaidas metų pašarui. Paklausūs net 30–40 Lt kainuojantys kiaušinių lukštai, naudojami papuošalų gamybai.

Stručiams auginti geriausiai tinka miško apsupta laukymė, kur viešpatauja ramybė, svarbiausia, kad reproduktoriai nepatirtų streso. Stručiams auginti tinka nederlinga žemė, žvyras. Daugiau kaip 30 proc. pelno stručių augintojai gauna iš odos, kuri laikoma aukščiausios kokybės produktu ir lyginama su prabangiomis krokodilų ir dramblių odomis. Stručių oda labiau vertinama, nes yra patvaresnė ir nepralaidesnė vandeniui. Daugiausia stručių oda naudojama galanterijoje. Kol kas oda geriausiai išdirbama užsienyje, o puikūs rankinukai jau gaminami ir Lietuvoje.

Per vadinamąjį dėjimo sezoną kiekviena strutė padeda iki 40 kiaušinių. Patiems paukščiams Lietuvoje jauniklių išperėti nepavyktų, tad surinkti kiaušiniai perinami inkubatoriuje. Paukštukas išsiperi per 40 parų. Vos išvydęs šį pasaulį jis sveria kilogramą. Strutės kiaušinius deda kas antrą dieną. Paskui – dešimties dienų pertrauka ir vėl viskas kartojasi iš naujo. Iš vieno stručio kiaušinio galima iškepti kelias nemažas porcijas kiaušinienės, nes vienas stručio kiaušinis atstoja 35 vištos kiaušinius. Stručių kiaušinių maistinė vertė didesnė nei vištų, jie pagal savo sudėtį priskiriami dietiniams patiekalams. 1,5 kilogramo sveriantį kiaušinį sudaro kilogramas baltymo ir pusė kilogramo trynio. Šiltoje patalpoje laikomą stručio kiaušinį būtina suvalgyti per mėnesį, šaldytuve jis gali išsilaikyti ir iki trijų mėnesių.

 

Ant akmens neauga, bet...

 

Stručiai nereiklūs ir ištvermingi. Jų laikymas ir priežiūra nėra sunki pareiga. Stručių auginimo patalpos turi būti maždaug 2,7 metro aukščio ir 4,7 kvadratinio metro ploto iki metų ir maždaug 10 kvadratinių metrų vienam suaugusiam stručiui. Papildomai patalpų šildyti nereikia nei vasarą, nei žiemą. Stručiai gerai jaučiasi net per didelius žiemos šalčius, jie išleidžiami į lauką prasimankštinti. Aptvarai įrengiami prie patalpų, kur laikomi stručiai. Viename hektare galima laikyti iki 100 mėsai auginamų stručių. Stručiai šeriami žole, geriausiai jiems tinka liucernos arba dobilai. Žiemą žolė pakeičiama smulkintu šienu arba silosu. Paukščių racione turi būti grūdų, vitamininių priedų arba kombinuotųjų pašarų. Suaugęs strutis per dieną sulesa 2,2 kilogramo sauso pašaro. Paukščiai visada turi turėti vandens ir žvyro.

Stručių verslą galima pradėti ir turint vieną šeimą: patiną ir dvi pateles. Patelės, nors ir būdamos jaunesnės, puikiai prisitaiko prie patino, kuris subręsta maždaug per trisdešimt mėnesių. Iš penkiasdešimties kiaušinių išsirita maždaug keturiasdešimt stručiukų, o iš trisdešimties kiaušinių – maždaug dvidešimt penki. Penkių dienų 1,4 kilogramo stručiukai kainuoja 400 litų. Stručiukus geriausiai realizuoti paaugintus iki mėnesio. Tada jų kaina išauga iki 700–800 litų. Paauginus iki metų jau galima svarstyti: ar juos pjauti, ar auginti toliau ir veisti šeimas. Mėsai stručiai pjaunami nuo 10 mėnesių, kai jų svoris yra maždaug 90–110 kilogramų. Tokiam stručiui užauginti reikia beveik 390 kilogramų sauso pašaro. Iš vieno paukščio gaunama 55 kilogramai skerdienos, eksportui parenkama 35 kilogramai filė. Taip pat gaunama 4,5 kilogramo subproduktų, 4–6 kilogramai riebalų, tinkamų kosmetikos pramonei, apie 6 kilogramus kiaušinių lukštų, 2 kilogramai plunksnų, 1,3 kvadratinio metro odos.

Atsisveikinant ponas Vytautas prie savo pasakojimo apie stručius dar prideda enciklopedinę atmintinę, atseit, kad žinotum, jeigu sugalvosi auginti.

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras