Vilkikai vežėjams – akmuo po kaklu(2)

Gintaras GRAŽINSKAS | gintaras@kurjeris.lt

2009-02-10 09:07

R.Malycho foto

Specialistų skaičiavimu, Lietuvos poreikiams pakanka maždaug 1500 automobilvežių. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso registruota apie 4500 vilkikų, skirtų automobiliams gabenti. Panaši padėtis ir dėl sunkiųjų vilkikų – jų Lietuvoje kur kas daugiau, nei dabar naudojama. Todėl ekonomikos lėtėjimas daliai vilkikų savininkų tapo rimtu išbandymu – automobiliai pinigų neuždirba, tačiau mokėti bankams jiems pirkti paimtas paskolas reikia, nepriklausomai nuo to, yra iš ko ar ne. Tauragėje, kur automobilių gabenimas – vienas pagrindinių verslų, ši problema palietė ne vieną.

 

 

Praranda lyderystę

Krizės laikotarpiu Lietuva gali prarasti per pastaruosius kelerius metus išsikovotas Europos vežėjų lyderių pozicijas, jeigu bankų politika šioje srityje bus trumparegiška. Taip mano Remigijus Plyskaitis, UAB „Iksfera“ savininkas ir vadovas. Ši įmonė turi kelias dešimtis vilkikų, skirtų automobiliams vežti. Dalis jų pirkta už skolintus bankų pinigus.

R.Plyskaičio teigimu, bankininkai Lietuvos vežėjus gali sužlugdyti, jei automobilių vežėjų paskoloms netaikys lengvatų. Pasak verslininko, jau yra pavyzdžių, kai bankai pasiėmė vilkikus iš įmonių, nebepajėgiančių sumokėti bankams.

– Paėmė vilkikus ir juos užkonservavo. Palaikys kelerius metus, kol ekonomika atsigaus, ir vilkikus vėl pakankamai pelningai parduos. O parduos tos valstybės vežėjams, kurioje jie greičiausiai atsigaus. Tačiau jie nebūtinai bus lietuviai, – mano verslininkas.

 

Gelbsti užsakymai Europoje

R.Plyskaičio teigimu, kol kas „Iksferos“ vilkikai dar turi darbo. Jie važiuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse.

– Šiuo metu galima ir Lietuvoje gyvenant dirbti Ispanijoje ar Portugalijoje, – apie vežėjų verslo ypatumus pasakojo R.Plyskaitis.

Verslininko teigimu, visiems įmonės vilkikams darbo pakanka, tačiau jį susirasti sunkiau nei prieš metus.

– Mes jau seniai dirbame su Europos valstybių užsakovais, todėl dar turime užsakymų. Svarbiausias mūsų tikslas yra įsiūlyti savo paslaugas tiems, su kuriais dar pavyksta susitvarkyti, – „Tauragės kurjeriui“ sakė verslininkas.

 

Europa nebeduoda Rusijai skolon

 

Viktoras Liatukas, UAB „Liatukas ir Ko“ direktorius, vežėjų padėtį vadina katastrofiška ir nebežino, kas bus rytoj. Anot jo, šiuo metu užsakymų vežti kroviniams beveik nebeliko. Viena priežasčių – stringantys Rusijos verslininkų atsiskaitymai su Europos valstybių įmonėmis.

– Nuo gruodžio vokiečiai jau nebekrauna prekių rusams, nes šie nebeišgali susimokėti už prekes. Taip pat rusams prekių nebeduoda nei italai, net danai jiems nebeduoda prekių skolon, – apie prasiskolinusį Rusijos verslą ir kokios įtakos tai turi tauragiškiams vežėjams, pasakojo V.Liatukas.

Pasak jo, kai rusai nebegauna prekių, Lietuvos vežėjai nebeturi ko vežti.

Nuo gruodžio vidurio ir visą sausį be darbo stovėjusios „Liatukas ir Ko“ mašinos tik dabar pradeda judėti į reisus.

– Nusprendėme, kad geriau važiuoti su minimaliais nuostoliais, nei iš viso nevažiuoti. Bent vairuotojai užsidirbs algas, – apie bandymus ieškoti išeities pasakojo įmonės direktorius.

Verslininko teigimu, vakar į reisus išvažiavo pirmieji 15 vilkikų.

 

Kurą perka Lenkijoje

Kvailu sprendimu V.Liatukas vadina akcizo kurui padidinimą. Todėl, jo teigimu, tenka ieškoti išeičių. Ją nesunkiai pavyko rasti, tiksliau – išeitį pasiūlė lenkai.

– Kadangi kaimyninėje valstybėje kuras pigesnis, visi įmonės vilkikai bakus prisipildo kaimyninėje šalyje. Taip nuo litro sutaupome apie 50–60 centų. Be to, Lenkija mums grąžina ir šiai valstybei sumokėtą Pridėtinės vertės mokestį, – pasakojo V.Liatukas.

Jo skaičiavimu, vien tik reisui į Italiją vilkikui reikia apie 2,5 tonos dyzelino. O perkant pigesnį lenkišką kurą galima sutaupyti iki 1500 litų.

 

Susigražinę vilkikus bankai praloštų

„Liatukas ir Ko“ išperkamosios nuomos būdu yra pirkusi 15 vilkikų, kurių kiekvienas kainavo apie pusę milijono litų. Įmonės direktoriaus teigimu, išperkamoji nuoma šiuo metu ypač sunkus krūvis įmonei, dėl kurio tenka stipriai pasukti galvą.

– Prašome bankų atidėjimų, kuriuos gauti ne taip lengva. Taip pat turime šiek tiek lėšų sukaupę iš anksčiau, sulaukiame, kol atiduoda skolas mūsų klientai, – sakė V.Liatukas.

Tačiau verslininkas nemano, kad bankai pradės atsiimti vilkikus, kai įmonės nebegalės už juos išsimokėti. Pasak jo, susigrąžintų mašinų bankininkai neturės kam parduoti, nes ir kitų šalių vežėjus ištiko tokia pat krizė. O stovėti vilkikas ilgai negali.

– Mūsų vilkikai nė dviejų mėnesių nestovėjo, o kai pabandėme užvesti, turėjome vargo. Jeigu  bankas mašiną laikys pastatytą kelerius metus, po to ji tiks tik metalo laužui, – mano V.Liatukas.

 

Valdžia vežėjų neišgirdo

Dar praėjusių metų gale Lietuvos vežėjai kreipėsi į šalies valdžią, prašydami nežlugdyti jų verslo. Vežėjų asociacija „Linava“, ekspeditorių asociacija „Lineka“, Logistikos asociacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pasirašė bendrą kreipimąsi į Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę dėl gyvybiškai svarbių sprendimų transporto verslui. Kreipimesi jie teigė, kad transporto sektorius Lietuvoje sukuria apie 13 procentų bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia paslaugas eksportuojanti ūkio sritis bei šalies ekonomikos variklis. Kelių transporto sektoriuje dirba per 50 tūkstančių specialistų, o ekonominiais santykiais vežėjai susiję su daugeliu šalies ūkio subjektų, todėl nepamatuotų sprendimų pasekmės gali būti lemtingos ne tik transporto įmonėms, bet ir kitoms su transporto verslu susijusioms bendrovėms. Vežėjų įsitikinimu, dėl didesnių akcizų degalams, PVM tarifo didinimo buvo apsunkinta transporto bendrovių padėtis, sumažėjo konkurencingumas ir priartėjo šio verslo žlugimas.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras