Minantis olimpiečių takus(1)

2011-12-01 08:04
Kęstučio Laurinsko asmeninio archyvo nuotrauka

Olimpinės Lietuvos rinktinės medicinos personalas įsiamžino Pekino olimpinių žaidynių uždarymo metu. Kęstutis Laurinskas – pirmas iš dešinės. Kęstučio Laurinsko asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvos olimpinio sporto centro kineziterapeutu dirbančiam tauragiškiui Kęstučiui Laurinskui – 29-eri. Jau aštunti metai olimpinę Lietuvos komandą kaip medicinos personalo narys jaunas vyras lydi į Olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus. Dirbdamas su aukštą sportinį meistriškumą pasiekusiais atletais, pastaruosius trejus metus Kęstutis rūpinasi olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos fizine forma ir sveikata.

– Esate jaunas specialistas. Kaip prasidėjo jūsų, kaip Lietuvos olimpinio sporto centro kineziterapeuto, karjera? Ar visada traukė sportas?

– Mokydamasis mokykloje, dalyvaudavau įvairioje užklasinėje veikloje. Vienas užsiėmimų buvo lengvosios atletikos treniruotės pas trenerį Aloyzą Šlepavičių. Nuo to laiko, galima sakyti, ir nesiskyriau su sportu ir sportininkais. Studijuodamas Universitete, susipažinau su olimpinės rinktinės gydytoju Daliumi Barkausku, kuris nuoširdžiai ir kryptingai ruošė mane darbui su sportininkais, bet jau kaip medicinos personalo narį. Teko daug bendrauti su vienu žinomiausių kineziterapeutų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje Zigmu Živatkausku, išgirsti jo praktinių patarimų. Šie žmonės įpareigojo mane atsakingai dirbti savo darbą.

– Nuo 2008 m. dirbate V.Aleknos kineziterapeutu. Kokia ta darbo diena su dukart olimpiniu čempionu?

– Lapkričio mėnesį prasideda vadinamasis pasirengiamasis periodas – nenutrūkstamas treniruočių procesas. V.Alekna atlieka sunkius pratimus su svarmenimis. Kasdienė dienotvarkė – tai rytinė mankšta, dvi treniruotės ir vakarinės atstatomosios procedūros. Pirmosiomis sausio dienomis prasideda treniruočių stovyklų maratonas, kurio metu Virgilijus lauke mėto diską. Todėl treniruočių stovyklos, į kurias mes važiuojame – šiltesniuose kraštuose. Šiais metais planuojame vykti į penkias treniruočių stovyklas. Pradėsime pasirengimą Lenkijoje, Spalos mieste. Vėliau planuojamos išvykos į Kanarų salas bei Ispaniją. Kai pasiekiama gera sportinė forma, pradedama dalyvauti įvairaus rango varžybose. Nuo sausio pradžios iki rugsėjo vidurio (varžybinio sezono pabaigos) be perstojo treniruojamės, keliaujame ir dalyvaujame varžybose. Veiklos tikrai nestinga.

– Turbūt ir įspūdžių?

– Įsimintina buvo šių metų kelionė į Londoną, kur Virgilijus dalyvavo AVIVA „Deimantinės lygos“ varžybose. Labai daug vaikščiojome po miesto centrą, apžiūrėjome kone visus paminklus, įsimintinas vietas, pabuvojome 2012 metų Olimpinių žaidynių kaimelyje. Tačiau vakare prasidėjusios riaušės ir neramumai sukėlė nemažai nerimo. Jau grįžę į Lietuvą sužinojome, kad Kroidono priemiestį, kuriame gyvenome, riaušininkai sudegino visiškai.

– Kokias Europos ar pasaulio vietas esate aplankęs?

– Pirmaisiais darbo metais buvau sužavėtas galimybės pamatyti tiek daug skirtingų pasaulio šalių, miestų. Įspūdingiausios aplankytos šalys – Japonija, Kataras, Marokas, Tailandas, Dominika, visų turbūt nebeišvardinčiau. Tačiau pastaraisiais metais tolimos kelionės nebežavi, nes varžybų daug, kelionių ir perskridimų irgi, o kiekvienose varžybose dar reikia ir darbą atlikti.

– Tikimės, kad sėkmingai siekdamas karjeros aukštumų ir garsindamas Tauragę nepamirštate čia ir sugrįžti.

– Kiekvieną kartą grįžęs išeinu pasivaikščioti ir apžiūrėti pokyčių Tauragėje. Patinka pastebėti, kaip keičiasi žmonių poreikiai, stebėti pačius tauragiškius. Jaučiu didelių sentimentų miestui ir jo gyventojams. Tuo labiau, kad Tauragėje gyvena mano tėveliai Ona ir Albinas bei brolis Rolandas su šeima.

– V.Alekna yra minėjęs, kad 2012 m. Londono olimpinės žaidynės, į kurias jį lydėsite ir jūs, bus jo sportinės karjeros pabaiga. Kokie tolimesni jūsų karjeros planai? Kiek žinau, dar dirbate tarptautinių konferencijų, seminarų ir mokymų lektoriumi?

– Kelionių ir įvairių varžybų metu tenka pamatyti nemažai aukštos klasės kompetentingų specialistų, dirbančių su ryškiausiomis pasaulio žvaigždėmis. Sportininkams profesionalams taikomos metodikos – efektyviausios. Įdomybių norisi ir į Lietuvą parvežti, bet kol kas paskaitų skaitymas – tik pomėgis. Galbūt kai Virgilijus baigs profesionalaus sportininko karjerą, pabandysiu moksliškai įvertinti ir paaiškinti tai, kas taikoma praktikoje. Kol kas tai tik ateities pasvarstymai, pasiūlymų netrūksta, nesinori nieko nuspręsti ir įsipareigoti, kol pradėti darbai nebaigti.

Kalbino Margarita Pūdžiuvienė

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras