Laikas, praleistas kartu, – visuomet geras laikas(3)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2013-05-02 10:49
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Alvydą (kairėje) ir sūnų Andrių vienijantys pomėgiai – vandens ir orientavimosi sportas. Autorės nuotrauka

Turbūt nėra geresnio jausmo, kaip žinoti, jog turi sau brangų žmogų, su kuriuo gali dviese leistis kad ir į pasaulio kraštą. Arba į gūdų, klaidų mišką ar sraunią akmenuotą upę baidarėmis. Tėvas ir sūnus Petkai daug laiko praleidžia kartu, mėgsta baidarių žygius, orientavimosi sportą ir niekada nepraeina pro šiukšlę.

 

„Tie jaunuoliai...“

Su Alvydu ir Andriumi Petkais susipažinau praėjusį šeštadienį baidarių žygio metu. Moterys viena kitai šnabždėjo: „Tie jaunuoliai, žinok, tėvas ir sūnus“, kiti žygio dalyviai tarpusavyje kalbėjo, kad pernai pavasarį baidarių žygio Jūros upe metu jie ne tik plaukė, bet ir šiukšles rinko – į krantą grįžo ant baidarės dvi padangas užsiritinę. Išties įdomūs žmonės. „Kur dėjote tas šiukšles?“ – po šių metų baidarių žygio įteikdamas apdovanojimą už iniciatyvumą, klausė Vaidotas Šliogeris, Pagramančio regioninio parko direktorius.

– Atgal į upę supylėm, – pajuokavo tada Alvydas, nustebintas visų susidomėjimo ir parodyto dėmesio.

Iš tiesų žygeiviai tris šiukšlių maišus išmetė į šiukšlių konteinerį.

– Kaip gali jas palikti? O jei kitą kartą plauksi su svečiais – negi prišiukšlintus krantus parodysi? O jei rimtai, turėtume elgtis taip, kaip norėtume, kad kiti elgtųsi, – sakė 39-erių metų tėtis Alvydas.

Dėl azarto

Tarp tėvo ir sūnaus – 17 metų skirtumas. Abu ne kartą per metus dalyvauja baidarių žygiuose, kasmetinėje vandens turistų šventėje Plateliuose jėgas bando įvairiose estafetėse, sporto varžybose. Ne kartą baidarėmis lenktyniavo Ūlos maratone. Sportinių aukštumų nesiekia – varžosi dėl malonumo. Ir dėl azarto, Alvydo žodžiais tariant. Kartą per metus abu vyrukai į miškus patraukia. Mėgsta orientavimosi sportą, kai vadovaujantis žemėlapiu ir kompasu numatytoje teritorijoje per trumpiausią laiką turi rasti žemėlapyje pažymėtus kontrolinius punktus. Kaip sako Alvydas, orientavimosi sportas Lietuvoje nepopuliarus, tačiau varžybos organizuojamos tiek profesionalių sportininkų „formai palaikyti“, kvalifikacijai kelti, tiek mėgėjams. Dalyviai skirstomi pagal patirtį ir amžiaus grupes. Tėvas ir sūnus dalyvauja kaip mėgėjai.

Orientavimosi varžybose naudojami specialūs sportiniai žemėlapiai. Jie yra panašūs į topografinius žemėlapius, tik labiau detalizuoti ir pritaikyti orientavimuisi: juose įvertinami vietovės prabėgamumas (miško tankumas, pelkės klampumas) ir linijinių objektų įveikiamumas (įveikiama/neįveikiama tvora, uola, upė). Ypač detaliai pavaizduojamas žemės reljefas. Dalyviai turi rasti žemėlapiuose numatytus kontrolinius punktus, juose „atsižymėti“, o jei pasiekęs finišą nesi radęs visų kontrolinių punktų, iš varžybų esi diskvalifikuojamas.

– Pamenu, anksčiau punkte ant kartono lapo „atsižymėdavai“ pieštuku, dabar gi tau duodamas identifikavimo raktas, kurį, prikištą prie elektroninės atžymėjimo sistemos, pastaroji nuskaito – pasiekus finišą jau aišku, jei kurį kontrolinių punktų praleidai, – pasakojo Alvydas.

Ir naudinga, ir smagu

39 metų vyras orientavimosi sportu susižavėjo vaikystėje. Dar su tėvais gyvendamas Pajūrio miestelyje, jis lankė Sporto mokykloje įsteigtą orientavimosi būrelį. Anot Alvydo, jo gimtajame miestelyje orientavimosi būrelį įsteigęs dabartinis Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas Jonas Gečas buvo orientavimosi sporto Lietuvoje pradininkas.

– Tie, kas lankė orientavimosi būrelį, buvo patys geriausi mokiniai, – sako Alvydas.

Orientavimuisi miške būtina mokėti naudotis kompasu, turėti puikią vaizdinę atmintį ir būti gerai fiziškai pasirengusiam. Varžybas laimi greičiausiai maršrutą įveikiantys dalyviai.

– Tie, kas siekia itin gerų rezultatų, bėga nepaisydami kliūčių. Tenka bristi ar plaukti vandeniu, perbėgti ar šokti per tankius krūmus. Būtinas ir sumanumas. Kartais kuris nors dalyvis „suuodžia“, kad tau ir jam teko ta pati trasa ir tampa tavo „uodega“ – kur beeisi, seka iš paskos prie tų pačių kontrolinių punktų. Tai erzina. Pabėgėji priekin, pasislepi už krūmo – žiūri, „uodega“, pametęs tave iš akių, sutrinka ir bėga kryptimi, kur tariamai galėjai tu nubėgti. Smagu, – šypsodamasis pasakoja Alvydas.

Sutikti žvėrį – blogas ženklas

Vyras pripažįsta, kad yra tekę ir pačiam žioplelio kailyje atsidurti. Vaikystėje vienose pirmųjų Varėnos miškuose vykusiose varžybose Alvydas pasiklydo.

– Po 4 val. grįžtu pas likusius dalyvius. Varžybos seniai pasibaigusios, prizai išdalyti. Tačiau, pamenu, buvau jauniausias dalyvis ir už drąsą gavau dvi badmintono raketes. O pirmąją vietą užėmusieji buvo apdovanoti tik diplomais ir rašikliais. Jie man labai pavydėjo.

Vaikystėje patirti nuotykiai vyrui kelia juoką, kiek rimčiau tėvas pasakoja apie savo sūnaus pirmąjį „krikštą“ orientavimosi varžybose. Tada Alvydas leido savo sūnų pamėginti įveikti trasą vienam Karšuvos girioje. Nesulaukęs grįžtančio sūnaus tėvas mėgino jo ieškoti, vėliau jo ieškojo pasiėmęs tokį trasos žemėlapį, kokį turėjo sūnus – tikėjosi sutikti prie kurio kontrolinio punkto, galiausiasi mišką skersai išilgai automobiliu išmaišė. Kai grįžo, sūnus buvo pasiekęs finišą. Pasirodo, tų tris valandas trukusių klajonių metu vaikinas atkakliai mėgino rasti vieną iš 8 taip klaidžiai paslėptų kontrolinių punktų.

O nesėkmės dažnai lydi?

– Jei klajodamas miške sutinki stirną, gali manyti, kad pralaimėjai. Jei matai kitą žvėrį – vadinasi, šioje vietoje niekas nesilankė ir tu greičiausiai nuklydai nuo maršruto, – pasakoja Alvydas.

Iššūkių mėgėjai

Gamta, grynas oras, klajonės po mišką, galimybė pasiklysti, ilgos paieškos... Klausiu, ar nebūtų paprasčiau vietoj orientavimosi varžybų tiesiog nuvykti tėvui su sūnumi pagrybauti. Abu purto galvas ir pasakoja, kaip juos „užveda“ galimybė būti greitesniems, įveikti varžybų trasą radus visus būtinus kontrolinius punktus, pagerinti rezultatą. Sako, kad orientavimosi varžybos vyksta ne vien miškuose.

– Būna ir miestuose. Net naktį. Žiemą orientavimosi varžybos vyksta slidėmis, vasarą gali būti ir dviračiais. Kai kurios varžybos būna estafetinės. Tada negali pradėti ieškoti kontrolinio punkto, kol tavo komandos narys nerado savojo. Būna daugiadienės varžybos, būna itin trumpos, vadinamos sprintu, – vardija tėvas su sūnumi.

Apie tai, kur ir kada jie galės išbandyti savo akylumą, vikrumą ir orientavimosi sugebėjimus, jie sužino internete. Sako, kad orientavimosi sportas populiarus Jurbarke, Šilutėje, Klaipėdoje. Galėtų būti ir Tauragėje, tačiau vyrams ne bėda: panorėję jie sėda į automobilį ir traukia į bet kurį Lietuvos kampelį, kur jų laukia nauji išbandymai. Svarbiausia, kad netrūktų nuotykių, būtų suteikta galimybė pasivaržyti ir gerai praleisti laiką kartu. Tėvui ir sūnui.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras