Keramikos studijoje „Molinukas“: ne Dievai puodus lipdo(1)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2016-05-15 13:33

„Molinuko“ studijos moksleiviai po parodos atidarymo

Maži liauni pirštukai minko molį – ryškiai rudą masę, kai kam net keliantį šleikštuliuką. Bet kai „Molinuko“ studijoje pakeli akis ir pasižvalgai po lentynas, kuriose sudėti iš beformės masės nulipdyti aiktelėti verčiantys darbeliai, o kai kuriuos drąsiai galima vadinti meno kūriniais, supranti, koks gražus pasaulis vaiko ar paauglio galvoje sukosi, kai jis savo fantazijas perkėlė į minkomą molį. Pilies pusrūsyje įsikūrusią Moksleivių kūrybos centro keramikos studiją „Molinukas“, kuriai vadovauja mokytoja Margarita Paukštaitienė, šiuo metu lanko per 80 įvairaus amžiaus mokinių. Ir ne tik iš Tauragės miesto. Į kūrybiškumui nuteikiančią erdvę susirenka mokiniai, o kartais ir su mamytėmis, iš Eičių, Gaurės, Laukėsos, Adakavo, Vilkyškių ir kitų miestelių ir kaimų. 

Dalyvauja parodose, konkursuose

Mokytoja su pasididžiavimu kalba apie savo mokinių norą ir ryžtą dalyvauti įvairiuose ne tik rajoniniuose, bet ir respublikiniuose konkursuose, parodose. Margarita Paukštaitienė pamini tik keletą pavardžių. Pernai metų pabaigoje respublikiniame kalėdinių žaisliukų konkurse jos ugdytinis Rokas Cibauskas užėmė I vietą. Aktyviai „molinukai“ dalyvauja ir respublikiniame „Sidabro vainikėlio“ konkurse. Nors į respublikinį turą ir nepateko, prizines vietas rajoniniame ir regioniniame turuose laimėjo Patricija Ziekytė bei Evelina Kiupelytė. 

Balandžio 26-ąją „Molinuko“ būrelio šešiolikos ugdytinių darbai puikavosi viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje atidarytoje parodoje „Batuotas katinas mano svajonėse“, skirtoje bibliotekos teatro „Batuotas katinas“ 25-mečiui paminėti. Stilizuoti katinai, kaip ir vaikai, labai skirtingi: ir spalvomis, ir apranga, ir dydžiu.

Ugdo kūrybiškumą

– Studijoje vaikai ugdomi visapusiškai: atiduodu savo patirtį, meilę, žinias. Gal kartais būnu per griežta, – šypsosi „molinukų“ vadovė.

Į pokalbį įsiterpusi keturmetę dukrą į užsiėmimą atlydėjusi mama Vilija džiaugiasi, kad jos dukra Simona į būrelį ateina su džiaugsmu, nes čia gali būti savimi.

– Tai laisva erdvė kūrybai, – pridūrė mokytoja. – Tai puiki galimybė šeimai pabūti kartu. Galbūt ateityje pavyks užsiėmimus vesti ir šeimoms.

Septintokė Ugnė užsiėmimus pas mokytoją Margaritą lanko jau trečius metus. Nuo mažumės mėgstanti piešti, tapyti mergaitė ir savo ateitį svajoja susieti su menais.

– Įdomu lipdyti, dažyti, viskas čia man patinka, – dailindama savo mini keraminį pano užsiėmimo metu pasakojo Ugnė.

Jos pano – iš molio nulipdytos dekoratyvinės sagos.

– Dažysiu įvairiomis spalvomis, bus toks vasariškas, – iš molio lipdydama dar vieną sagą pasakojo mergaitė.

Į pokalbį įsiterpusi mokytoja paaiškina, kad išdžiovintą pano reikės supjaustyti į dalis, kaip dėlionę. Tada atskiras dalis reikės padailinti, išdegti, padengti glazūra ir vėl išdegti. Tuomet jau bus galima detales suklijuoti ant pagrindo. Ir štai – namų interjero puošmena baigta. Belieka išrinkti vietą, kur ji kabės. O gal ir dovana kažkam taps.

– Tokį nedidelį pano pagaminti trunka apie porą mėnesių, – paklausta, ar ilgai reikia laukti galutinio rezultato, sakė „Molinuko“ vadovė M.Paukštaitienė.

Šalia Ugnės plušančiai Paulinai mokytoja pirštu baksteli į jos lipdomą pano.

– Čia viskas gerai, čia – žinai, – tik tiek pakako, kad Paulina suprastų, ką reikia taisyti.

Smalsumo vedama teiraujuosi, ką reiškia mokytojos pastaba.

– Akyse reikėjo duobutes padaryti, – rodydama į lapės snukutį paaiškino Paulina. 

Ugnė ir Paulina (dešinėje) lipdo keraminius pano. Pirmame plane aukštesnė stilizuota vaza-žmogus – Paulinos kūrinys

„Ne Dievai puodus lipdo“ 

Taip mano „Molinuko“ dirbtuvių šefė. Ar iš tikrųjų taip yra?

– Taip. Visi pramoksta, – tvirtai konstatuoja M.Paukštaitienė. – Ir kaip smagu, kai išgirsti, kad mano vaikai tapo architektais, amato žinovais. Oi, kiek daug tauragiškių, tapusių ir gydytojais, ir dizaineriais, ir amatininkais, lankė šį būrelį. Čia įgytas žinias jie pritaiko visur: puošdami savo namus, galiausiai rengdamiesi. Gi ne Dievai puodus lipdo. Menas neturi rėmų. Mokiniams sakau, kad labiausiai reikia drąsos imti ir daryti.

Smagu mokytojai, kad jos ugdytinė Milda Valantiejūtė keramikos mokosi Vilniaus dailės akademijos antrajame kurse, į kurį buvo priimti tik keli studentai iš visos šalies. O tauragiškė Monika Ragelskytė jau baigė šias studijas.

Kodėl vaikams patinka lipdyti? 

Gabrielė, septintokė

– „Molinuko“ studiją lankau pirmus metus. Labai patinka man Moksleivių kūrybos centre, lankau ir dailės būrelius. Lipdyti jau išmokau, o vieno labiausiai patikusio darbelio negaliu išskirti, visi labai patinka. Su parodai skirtu katinu tai įdomi istorija išėjo. Nenorėjau, kad mano katinas būtų juodas, bet supainiojau glazūrą. 

Vakarė, ketvirtokė

– O aš jau šeštus metus lankau Moksleivių kūrybos centrą. Šiemet pradėjau lankyti dailės klases, atėjau ir į „Molinuko“ būrelį. Čia jaučiuosi labai gerai, pamirštu pamokas, mokyklos rūpesčius. Džiaugiuosi, kad nė vieno darbelio nesugadinau. Tik va mano katinas išėjo be „rankų“. Per užsiėmimą nespėjau pabaigti, kad nesudžiūtų molis, uždengiau drėgnu skudurėliu, o kažkas jį nuėmė. Ir katinas išėjo toks, be kai kurių kūno dalių.

Emilija, ketvirtokė

– O man problemų buvo su katino kepure, kuri per daug sudrėko, todėl turėjau perdaryti. Linksmas mano katinėlis išėjo, nes ir aš pati linksma esu. Labai gera mūsų mokytoja, nors kartais ir supyksta, kai kas nors labai nepavyksta. Be lipdymo, dar mėgstu megzti, velti vilną adata. 

Meida, ketvirtokė

– Būrelį lankau antrus metus. Jaučiuosi labai gerai, nes patinka lipdyti. Labiausiai mėgstu laisvą temą. Tada dažniausiai lipdau drakoniukus. Juos ir piešti mėgstu. O per gyvūnėlių temą nulipdžiau žuvytę.

Aironas, ketvirtokas

– Per būrelio užsiėmimus ugdau savo fantaziją. Mokytoja labai padeda – pamoko, klaidas pasako. 

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras