Savanoriavimas keičia asmenybes ir gyvenimus(7)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2016-04-24 07:18

Prieš pora metų Paulina nieku gyvu nebūtų lipusi ant suolo papozuoti. Autorės nuotrauka

Sakoma, kad viena žemėje galingiausių jėgų yra dėkingumo teikiama energija. Gal todėl save aukojantys ir už „ačiū“ skubantys padėti kitiems žmonės visuomet atrodo stipresni ir guvesni. Nors savanoriaujant teikiama pagalba yra neatlygintina, kartais didesnį pasitenkinimą jis teikia ne tiems, kurie ją gauna, o tiems, kuriems suteikiama galia padėti.

Atrado, kas labiausiai džiugina

Dar prieš porą metų Paulina Šliogerytė rasdavo šūsnį pasiteisinimų tam, kad nereikėtų kišti nosies iš namų, kai ją kas nors kviesdavo į viešą renginį. Dabar ji juokauja, kad per savo aktyvumą tėvams tapo tikru galvos skausmu.

– „Ir vėl tu su tais savo renginiais“ – taip reaguoja tėvai, kai prašau kur nors nuvežti. Tačiau, be abejonės, jie džiaugiasi matydami, kad užsiimu tokia veikla, kuri man teikia daug laimės, – sako mergina.

Šeštadienį VšĮ „Aktyvi Tauragė“ akcijos „Vaiko šypsena“ metu ji buvo atsakinga už darbų paskirstymą savanoriams, vykdantiems registraciją. Renginyje dalyvavo apie 700 žmonių. Tai tik vienas iš tokio pobūdžio renginių, prie kurių organizavimo ji prisideda. Pradėjusi kaip savanorė, dabar Paulina yra „Aktyvios Tauragės“ valdybos narė. Judėjimo nariai jai – tarsi šeima.

– Pamenu savo pirmą dalyvavimą „Aktyvios Tauragės“ žygyje. Tai buvo pirmasis Grandiozinis pėsčiųjų žygis. Turėjau draugę, kuri priklausė Tauragės ekstremalų asociacijai, ji mane įkalbėjo dalyvauti. Buvo šalta, lijo, po žygio skaudėjo kojas. Žygio metu susidraugavome su Sauliumi Bagdonu. Įteikdamas diplomą jis pabrėžė pakviesiąs į „Facebook“ draugus. Tada buvau labai nedrąsi, galvojau, kodėl tam žmogui aš turėčiau rūpėti, – pasakoja Paulina.

Nebeliko pilkos pelytės...

Taip ji renginys po renginio įsiliejo į „Aktyvios Tauragės“ veiklą. Pasak jos, renginių metu per bendradarbiavimą užsimezgusi savanorių ir renginio organizatorių draugystė privertė kitaip vertinti save.

– Gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Iš pilkos pelės tapau savimi pasitikinčia ir bendravimo nebijančia paauglė. Tenka bendrauti su visokiais, net psichikos negalių turinčiais žmonėmis, ėmiau labiau domėtis psichologija, – dėsto mergina. – Dabar priimu kiekvieną pasiūlymą, jei matau, kad jis mane pakylės aukščiau.

Pernai ji įsiliejo į Tauragės Rotary jaunimo, Tauragės Interact klubo veiklą. Tapimas visame pasaulyje puikios reputacijos nariais garsėjančio klubo sekėja atvėrė naujas tobulėjimo galimybes.

– Pernai rengėme labdaringą koncertą šeimai paremti. Šiemet surengėme renginį savižudybių prevencijai. Esame atsakingi už visos Lietuvos Interact klubų suvažiavimą. Turiu galimybę bendrauti su visos Lietuvos jaunimu, – pasakoja Paulina.

Padeda asmenybės tobulėjimui

Pasak merginos, įgyjama patirtis, užmezgamos pažintys padeda atrasti savąsias vertybes, keičia požiūrį į gyvenimą, padeda išgryninti, ko nori iš gyvenimo. „Versmės“ gimnazijoje besimokanti Paulina sako kasdien vis geriau pažįstanti save.

– Pasirinkau biomedicinos mokslų kryptį (ji mokosi antroje gimnazinėje klasėje – red.). Tokiame amžiuje nuomonė apie tam tikrus dalykus keičiasi kas du mėnesius. Yra daug žmonių, kurie, anksti priėmę sprendimus, dirba nemėgstamą darbą. Dalyvavimas įvairių klubų, organizacijų veikloje padeda išgryninti tai, ko nori iš gyvenimo. Skirtingi žmonės, kuriuos sutinki savanoriaudamas, turi skirtingą požiūrį į viską. Iš kiekvieno ką nors atrandi ir sau, – sakė mergina.

Savanorystė brandžiame amžiuje

Kiek kitaip savanorystės nauda jaučiama esant brandaus amžiaus. Neseniai teko dalinti maisto produktus senukams su Tauragės maltiečių vadovu Sauliumi Oželiu. Tapdamas šios tarptautinės organizacijos savanoriu, vyras įsipareigojo kas antrą dieną miesto ir rajono senukams atvežti sriubos. Maltiečių fondo lėšomis verdama sriuba, padengiamos kuro sąnaudos ją išvežiojant. Saulius sako kas mėnesį gaunantis apie 200 eurų, kuriuos panaudoja organizuodamas veiklą.

– Gaunu tuos pinigus už maisto ant ratų koordinavimą. Neseniai už juos sutaupęs pirkau automobilį, kuriuo vežioju maistą, – į klausimą, ar gauna atlygį už savo darbą, dėstė jis.

Vyras pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais maždaug 40-čiai miesto ir rajono senukų pristato karštą sriubą. Kitomis dienomis dar porai dešimčių senukų veža sausus maisto davinius. Šeštadienį ir sekmadienį maisto produktai išvežiojami visiems senukams.

Kam toks vargas?

Kas Sauliui yra savanorystė?

– Kai esi jaunas, tau patinka, kai tavo darbai matomi. Toks etapas. Visi tą etapą praeina. Ir aš tokį praėjau. Tikroji savanorystė – kai tu nori įprasminti savo būtį žemėje nepaisydamas, ar kas nors tai pastebės ir įvertins, ar ne. Tikras savanoris, darantis gerus darbus, lieka už kadro. Gal ir aš dar nesu tikras savanoris. Viešindamas veiklą, dažnai ir aš įlendu „į kadrą“. Ačiū – didžiausias atlygis. Daryti gerus darbus yra smagu, – dėsto vyras.

Tauragės maltiečių veikla viešinama socialiniame tinklalapyje. Anot Sauliaus, viešumas naudingas siekiant patraukti jaunimo dėmesį.

 

Kaip jaunimas suvokia savanorystę?

Atsakė akcijos „Vaiko šypsena“ metu sutikti savanoriai

Rugilė:

– Kol kas savanoriauju „Aktyvios Tauragės“ renginiuose. „Nuotykių lenktynių“ metu rodėme kelią žmonėms, dabar dirbu registracijoje, segu ant riešų apyrankes. Savanorystė tarp jaunimo dabar „ant bangos“. Pagalba kitam nesitikint nieko mainais tapo norma. Aš manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turi tai pabandyti. Kokia man nauda? Susipažįstu su žmonėmis.

Justas:

– Savanoriauti yra tekę daug kartų. Iš tiesų sunku net pasakyti, kur nesu savanoriavęs. Teko savanoriauti su „Maisto banku“, su Nacionaliniu kraujo centru, įvairiuose renginiuose, stovyklose, dirbant su jaunais žmonėmis. Mielai padedu, kai paprašo „Aktyvios Tauragės“ vadovas Saulius Bagdonas. Nemažai tenka savanoriauti ir universitete. Dažniausiai tai būna koks renginys ar atvirų durų dienos, kai tiesiog tampi kaip ir grupės vadovu. Tai išties įdomu, ir tikrai patariu visiems tapti savanoriais. Nėra nieko geriau, negu padėti kitam, o už tai užtenka tiesiog paprasto ir nuoširdaus žodelio „ačiū“ ir tiesiog šypsenos.

Savanoriauju, nes noriu aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, padėti, pasisemti naujos patirties, patirti naujų iššūkių, išbandyti save įvairiose srityse. Tai geras būdas praplėsti pažinčių ratą, padėti keisti gyvenimus tiems, kuriems to reikia. Ir, žinoma, tai geras būdas tobulinti savo asmenines savybes.

Elidijus:

– Savanoriavęs esu visur. Tiek „Aktyvios Tauragės“ renginiuose, Tauragės ekstremalų asociacijoje, „Maisto banko“ akcijose, kraujo donorystės akcijoje ir kitur. Man jokios naudos nėra, tiesiog norisi padėti, pagelbėti renginiuose ar gal net gyvybę kam nors išgelbėti duodant kraujo. „Aktyvi Tauragė“ – tai tokia organizacija, kurioje nuo pat pirmų susitikimų semiuosi tik gėrio. Šios organizacijos vadovas man buvo ir yra pavyzdys, kaip realiai reikia vieningai padėti žmonėms, neįgaliesiems, sergantiems sunkiomis ligomis.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras