Studija „Kadras“: kelias į svajonių išsipildymą(2)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2016-05-08 18:54

Šaunieji šių metų studijos „Kadras“ ugdytiniai. „Kadro“ nuotrauka

Miesto pilyje įsikūrusi fotografijos studija „Kadras“ kaip magnetas traukia ne tik kūrybingus jaunuolius. Ne vienas vaikas nekantriai laukia, kada galės praverti duris į paslaptingą ir viliojantį fotografijos pasaulį, prisiliesti prie meno paslapčių, kurias noriai dalija jaunuolių tiesiog dievinamas (nebijau šio žodžio) „Kadro“ studijos vadovas Romualdas Vaitkus, padėjęs pasirinkti tolimesnį kelią ne vienam studiją lankiusiam tauragiškiui.

Kaip didelė šeima

Nekantraujantiesiems teks palaukti iki aštuntos klasės, nes būtent tokio amžiaus paaugliai kviečiami į užsiėmimus. Šiuo metu pilies pusrūsyje į studiją dukart per savaitę renkasi 13–16 Tauragės moksleivių. Kaip sakė būrelį lankanti Austėja, kolektyvas – lyg šeima.

– Jaučiuosi galinti laisvai kurti ir reikšti savo nuomonę, mintis. Mokytojas suteikia daug žinių tiek techninės, tiek meninės nuotraukų prasmės klausimais. Mūsų vadovas – liberaliausias žmogus, kurį pažįstu. Jis motyvuoja kurti, skatina ieškoti savitos fotografijos formos, užkrečia gera nuotaika, kiekvieną naują būrelio narį priima šiltai ir draugiškai, su mumis diskutuoja įvairiausiomis temomis, domisi mūsų požiūriais ir padeda mums augti geresniais žmonėmis ir kūrėjais, – sakė pirmus metus būrelyje fotografijos paslaptis kremtanti Austėja.

Nuodėmės 

O ar bėgtumėte iš pamokų dėl būrelio, klausiu susirinkusiųjų į vieną užsiėmimą.

– Esame ir pabėgę, o mokytojas ir pateisinimo raštelius yra rašęs, – vienas per kitą sakė studijos nariai.

– Tai šventa nuodėmė. Vykome į Šiaulių fotogaleriją, aplankėme jaunuosius kolegas fotografus Mažeikiuose, – į pokalbį įsiterpė studijos vadovas ir paminėjo tik porą išvykų.

Kad dėl gero kadro linkę rizikuoti, pasakojo ir Austėja. Mergina fotografuodama savo pirmąją fotosesiją lipo ant jau tirpti pradėjusio Meižės tvenkinio ledo, prieš tai ant jo pamačiusi sėdinčius žvejus. 

– Bet viskas baigėsi gerai, – šypsosi Austėja.

Nuotykiai

Jų ir būrelio vadovas, ir mokiniai galėtų pripasakoti daug. Kai kurių sutarėme viešai neskelbti.

Kasmet jaunieji fotografai aplanko arkinį geležinkelio tiltą Jovaruose. Ir kiek adrenalino jie patiria, kai stovi geležinkelio tilto laukiamojoje nišoje, o pro šalį pralekia traukinys. Net mokytojas pasakodamas apie potyrį ištarė „Uch“.

Neužmirštamos pamokos ir ant kurio nors Tauragės devynaukščio stogo arba apleistuose pastatuose. Ne vienas mokinys, ieškodamas to, ko galbūt dar nepastebėjo kiti, ten grįžta vėl ir vėl.

Kaip vieną smagiausių dalykų jaunieji fotografai mini geriausios nuotraukos konkursą, vykstantį kiekvieną mėnesį. Kovo mėnesio konkurso „Portretas“ nugalėtoja Domantė parinko temą balandžio mėnesiui. Jau netrukus mokiniai rinks geriausią temos „Šviesa“ nuotrauką. 

Svajonių kadras

– Tauragė jau išvaikščiota skersai išilgai, kaip būtų gerai, kad turėtume autobusiuką, nes jauniesiems fotografams reikia išvažiuoti į kitą aplinką, kitas vietas. Ugdytiniams sakau, kad gėlės žiedo nebefotografuotų, o ieškotų meniškesnių vaizdų, detalių, – siekiamybėmis pasidalijo mokytojas.

"

Svarbiausia fotografui – atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu metu.

Romualdas Vaitkus

"

Svajoja ir studiją lankantys jaunuoliai. Štai Lukas, suvokdamas, kad tam reikia specialios įrangos, norėtų fotografuoti po vandeniu. Karolis norėtų užfiksuoti peizažą pakilęs virš žemės. Žvaigždes naktį svajoja fotografuoti Martynas, o Austėjos neapleidžia autoportreto dykumoje mintis. Laurai prabilus apie į orą pakilusio žmogaus fotografavimą, įsiterpia mokytojas, patardamas, kad tam reikalui tiktų batutas. Prasideda diskusija, kurioje vietoje turėtų stovėti, o gal net gulėti fotografas, kokį matymo kampą geriau pasirinkti.

– Svarbiausia fotografui – atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu metu, –  diskusiją apie vertingiausius ir įspūdingiausius kadrus baigė R.Vaitkus.

Kokią įtaką „Kadras“ turėjo tolimesniam gyvenimui?

Gediminas Tamulynas, studijos „Wide Wings“ vadovas Europoje ir Artimuosiuose Rytuose:

– Buvau ilgiausiai būrelį lankęs vaikas. Rodos, pradėjau lankyti šeštoje klasėje ir lankiau iki dvyliktos. Romas paklojo pagrindus ne tik fotografijos ir video kūrybai, bet išmokė kur kas svarbesnių gyvenimiškų dalykų. Požiūris į darbą, atkaklumas, nuoseklumas, kantrybė, pasiaukojimas. Romas yra Mokytojas iš didžiosios raidės. Tarp mūsų užsimezgė tikras mokytojo ir mokinio ryšys, kuris iki šių dienų giliai tvirtas. Tai, kas dabar vyksta mano gyvenime, prasidėjo „Kadro“ patalpose. Augau nepasiturinčiai, todėl Romas man padėjo siekti, globojo, tikėjo manimi. Tokie turėtų būti visi mokytojai – pasišventę, tikintys, mylintis ir kantrūs.

Rūta Lukošiūnaitė, architektūros kompanijos architektė-asistentė:

– Šiuo metu gyvenu ir dirbu Londone, o prieš tai studijavau Danijoje. Mano polinkis į meną turbūt prasidėjo tada, kai tėveliai davė pirmą popieriaus lapą ir pieštuką. Fotografija susidomėjau gana anksti, bet prie „Kadro“ prisijungiau turbūt tik 10-oje klasėje, nors Moksleivių kūrybos centras visada buvo kaip vieni dideli kūrybingi namai. MKC užsiėmimus lankiau 10 metų ir manau, kad ši įstaiga kartu su „Kadro“ studija turėjo didžiausią įtaką mano gyvenime, padėjo apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo. Mokytoją Romualdą visada matydavau lakstantį su kamera ir stebėdavau su dideliu susidomėjimu. Kadangi lankiau Dailės klases, gerai supratau apie kompoziciją ir spalvas, bet fotografas, „nesusišnekantis“ su kamera, yra labai blogas derinys. Mokytojas padėjo suprasti daug techninių dalykų. „Kadras“ buvo vienas pirmųjų mano žingsnių į technologijų pasaulį. Darbe naudojame daug kompiuterinių programų ir patirtis bei žinios, įgytos „Kadro“ studijoje bei kituose užsiėmimuose, padeda kiekvieną dieną atlikti savo darbą nepriekaištingai.

Ieva Statkutė, dirba kompiuterinių programų kūrimo kompanijoje, žmogiškųjų išteklių skyriuje:

– Savaitgaliais fotografuoju vestuves, krikštynas ir kitas šventes. Mano krikštatėvis dovanojo  pirmąjį fotoaparatą „Zenit-E“, kai man buvo 13 metų. Netrukus po to su drauge pradėjome lankyti „Kadrą“. Romualdo Vaitkaus vedamos pamokos visada buvo įdomios ir informatyvios. Romas – labai geras mokytojas, labai kantrus – nelengva mokyti neklusnius paauglius. Studiją lankiau, kol baigiau mokyklą. Romas ir „Kadro“ klubas lėmė mano sprendimą studijuoti fotografiją Dublino Griffith koledže. Visiškai užsiimti fotografija vis dar nedrįstu – profesionalių fotografų Airijoje gausu. Manau, kad Romualdo Vaitkaus mokiniai tampa geresniais žmonėmis, su platesne pasaulėžiūra, labiau tolerantiški. Tikiuosi, kad klubas stiprės ir gyvuos dar daug metų.  

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras