Tauragiškis – „pragaro ambulatorijos“ terapeutas(0) 

Justė GALKAUSKAITĖ | info@kurjeris.lt

2016-08-21 16:24

Šiais metais Andrius dalyvavo LRT viktorinoje „Kas ir kodėl?“, vaikinas sako labai mėgstantis dalyvauti įvairiose protų kovose. Jis ir pats dvejus metus vedė vadinamuosius protmūšius. Andriaus Černausko asmeninio albumo nuotraukos

Po poros savaičių skubiosios medicinos gydytojas-rezidentas Andrius Černauskas (27 m.) pradės trečiąjį rezidentūros kursą. „Skubioji medicina yra viena naujausių ir perspektyviausių medicinos sričių pasaulyje“, – teigia A.Černauskas. Tauragėje užaugęs ir šiuo metu Vilniuje gyvenantis bei dirbantis jaunuolis didžiąją laiko dalį skiria darbui priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Šis darbas kartais sukelia nemenką stresą, bet neretai ir įkvepia sukurti kokį nors tekstą. Savo tinklaraštyje „Pragaro ambulatorija“ pradėjęs dalintis mintimis, įspūdžiais ir informacija apie skubiąją mediciną, A.Černauskas patraukė „Tyto albos“ leidyklos dėmesį ir sulaukė pasiūlymo parašyti knygą. Su „Tauragės kurjerio“ korespondente jaunasis gydytojas dalijosi įžvalgomis apie medicinos studijas, rezidento patirtį ir netikėtą tinklaraščio virsmą knyga.

Pašaukimo reikalaujanti profesija

Andrius Černauskas pasakoja, kad mokykloje jam labiausiai sekėsi mėgstamiausios geografijos, biologijos ir chemijos disciplinos. Vis dėlto vaikinas rimtai nesvarstė ateities sieti su geografijos mokslu, todėl pasirinko ne ką mažiau žavėjusią mediciną.

– Geografija buvo labiau kaip hobis. Patiko keliauti, daug žinoti apie valstybes, gamtą, bet nelabai traukė mokytojo ar geografijos mokslininko darbas, todėl pasirinkau mediciną, kuri buvo arčiau širdies. Be to, žinojau, kad visuomet turėsiu darbo – medikų ir Lietuvoje, ir pasaulyje visada trūko ir turbūt visad trūks, – sako pašnekovas.

Žinia, kad dauguma gabių ir puikiais pažymiais besimokančių moksleivių svajoja būtent apie medicinos studijas. A.Černauskas tvirtina, kad vien pavyzdingo mokymosi šiai specialybei neužtenka.

– Lietuvoje medicina kaip vakarų valstybėse nėra prestižinė ar pelninga. Manydami, kad medicina lengvai atneš laimę, pagarbą ir pakankamą uždarbį, jauni žmonės šiek tiek apsirinka. Lietuvoje gydytojo darbas – daugiau iš pašaukimo, nes reikia labai daug aukoti savęs, savo laiko, aukoti šeimos šventes ir pramogas – tiesiog reikia pasišvęsti mediko profesijai. Pačios medicinos studijos reikalauja daug mokytis ir sėdėti, sėdėti, sėdėti, tad žmogui, net ir gerai besimokančiam, bet neturinčiam kantrybės ir polinkio ilgai sėdėti prie knygų, gilintis į smulkmenas, tikintis lengvos kasdienybės, medicinos nerekomenduočiau, – teigia vaikinas.

Lemtingas pasirinkimas

Pasak Andriaus, pasaulyje skubiosios medicinos specialybė ir rezidentūra pirmiausiai atsirado Amerikoje, kurioje ši medicinos sritis vystoma jau daugiau nei 40 metų. Europoje skubiosios medicinos imta mokyti dešimčia metų vėliau, bet Lietuvoje ji atsirado palyginti visai neseniai – A.Černauskas patenka į antrąją skubiosios medicinos besimokančių rezidentų laidą.

– Skubioji medicina dabar populiari ir vis labiau populiarėjanti, nes nuo jos priklauso gyventojų požiūris į mediciną apskritai. Dėl įvairių problemų žmonės dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytojus, bet jeigu ištinka kokia nors rimta ir staigi bėda, tuomet reikia skubios pagalbos ir vykstama į ligoninę, – kalba vaikinas.

A.Černauskas labai mėgsta savo specialybę, bet prisipažįsta ją atradęs tik tada, kai neįstojo į kitą norimą rezidentūrą.

– Iš pradžių norėjau stoti visai kitur, bet gyvenimas taip susiklostė, kad man nebuvo lemta įstoti ten, kur norėjau pirmiausiai. Tačiau nesutrikau ir nutariau studijuoti skubiąją mediciną, kuri ruošia gydytojus darbui priėmimo skyriuje. Maniau, kad blogiausiu atveju, jei labai nepatiks, bent mokėsiu dirbti priėmimo skyriuje, metus turėsiu pajamų šaltinį ir vėliau perstosiu. Bet nuo pat pirmų įstojimo dienų supratau, kad labai gerai pataikiau ir skubioji medicina kiekvieną dieną man vis labiau patinka, – pasirinktomis rezidentūros studijomis džiaugiasi A.Černauskas.

Sunki jaunųjų gydytojų duona

Vis dėlto mėgstamą darbą priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsunkina sudėtinga padėtis: neadekvačiai maži atlyginimai ir didelis, neribojamas darbo krūvis. Šių metų pavasarį A.Černauskas socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino savo algalapį, kuriame atsispindintis kuklus atlygis visuomenėje sukėlė karštas diskusijas apie nelengvą rezidentų padėtį.

– Manau, kad labai trūksta ryžtingų žmonių Sveikatos apsaugos ministerijoje, – sako vaikinas. – Tragiška, kai kainos kyla kartais, o medikų algos keliamos tik keliais procentais. Po to sulaukiam komentarų, kad turbūt blogai dirbam, jei mažai gaunam, bet taip sakantieji nesupranta, kad negaliu nueiti pas direktorių ir pasakyti, kad duotų didesnį atlyginimą. O ypač, jeigu esu rezidentas. Kiek valstybė paskyrusi mokėti, tiek, bet labai gaila, kad valstybė taip žiūri į daug metų besimokiusius žmones.

Anot A.Černausko, tik su rezidento alga ir stipendija Vilniuje tikrai nebūtų įmanoma išgyventi, todėl vaikinas priverstas plušėti trijuose darbuose.

– O ką daryti? Vien už nuomą atidavus rezidento algą, lieka dar trys šimtai eurų, bet reikia pirkti medicinines priemones, literatūrą, komandiruotes (už savo pinigus tenka važiuoti į užsienį tobulintis), maistą ir dar visko norisi, nes esi jaunas, – tvirtina pašnekovas. – Pažįstu labai mažai rezidentų, kurie dirbtų tik rezidentūroje. Visi turi antrą darbą, nemažai jų turi ir trečią. Pažįstu ir tokių, kurie susiradę keturis darbus.

Skubiosios medicinos specifika

Viena priežasčių, kodėl A.Černauskas taip mėgsta savo rezidentūros studijų programą, yra ta, kad skubiosios pagalbos gydytojai nesigilina į kurią nors vieną medicinos sritį, o labiau susipažįsta su visomis. Anot pašnekovo, tuomet jaučiamasi tikru gydytoju, nes galima visapusiškai padėti pacientui, o ne tik atsakyti į siauros srities klausimus.

– Dar studijuodamas mediciną, svarsčiau, kas man patinka. Nebuvo kurios nors vienos siauros specialybės. Visiems sakydavau, kad man viskas patinka, bet ne per daug giliai, tačiau šeimos medicina nelabai traukė, nes joje trūksta intensyvumo, – prisimena vaikinas. – O mano pasirinktai specialybei reikia, kad viskas patiktų po truputį. Kai žmonėms patinka viena arba dvi specialybės, tuomet jie specializuojasi, o mes niekada nebūsime, pavyzdžiui, profesionalūs kardiologai – visada būsime truputį paviršutiniški.

Per penkerius rezidentūros metus jaunieji gydytojai gilina žinias vidaus ligų, kardiologijos, neurologijos, radiologijos, infektologijos, įvairios chirurgijos, akušerijos, ginekologijos ir kitose medicinos srityse.

– Pirmaisiais metais iš tikrųjų daugiausiai laiko praleidžiame priėmimo skyriuje. Net jeigu dirbame su neurologu, mes dirbame su juo tik priėmimo skyriuje. Antraisiais metais išeiname į terapinius skyrius: pulmonologijos, endokrinologijos, reumatologijos, gastroenterologijos, hematologijos. Pereiname visus skyrius, bet nepamirštam priėmimo skyriaus. O penktame kurse jau dirbame kaip skubiosios medicinos gydytojai, – pasakoja A.Černauskas.

Kaip gimė mintis apie tinklaraštį?

A.Černauskas pripažįsta, kad mokykloje lietuvių kalba ir literatūra jam sekėsi vidutiniškai. Jaunuolis svarsto, kad galbūt jo rašymo stilius ne itin patiko mokytojoms, todėl A.Černauskas niekuomet neišskyrė rašymo kaip labai mėgstamos ir jam puikiai besisekančios veiklos. Tinklaraščio idėją pakurstė literatūriškomis vaikino žinutėmis susižavėję kolegos gydytojai ir draugai.

– Lakstant per kelis darbus, ne visada pavyksta po naktinio budėjimo sulaukti rytinio daktaro ir jam žodžiu viską perduoti. Turėdavau greitai persirengti ir bėgti į kitą ligoninę, todėl ryte ateinančiam gydytojui informaciją perduodavau SMS žinutėmis, kuriose labai literatūriškai išsiliedavau. Būdavo daug juoko, tas žinutes netgi persisiuntinėdavo, – prisimena pašnekovas. – Sakė: tu, Andriau, gal rašyk, gal ką nors daryk. Tada iš tikrųjų sugalvojau, kad reikia visuomenę edukuoti.

Knyga pasirodys rudenį

2015 metų lapkričio pradžioje pradėtą rašyti šmaikštų ir įdomų tinklaraštį „Pragaro ambulatorija“ veikiai pastebėjo „Tyto albos“ leidyklos atstovai.

– Vieną dieną parašė per „Facebook“, kad jiems patinka, kaip aš rašau, ir jie mano, kad galiu parašyti knygą, todėl pakvietė ateiti į pokalbį. Aš nuėjau ir sutikau, – sako A.Černauskas.

Dėl sutarties su leidykla vaikinas kiek pristabdė savo tinklaraščio veiklą, todėl dabar retai jame ką nors parašo. Knygoje, kuri bus išleista iki spalio 31 dienos, sudėliotas mintis apie Skubiosios pagalbos skyrių šiuo metu peržvelgia redakcija.

– Ji parašyta lengvu stiliumi. Stengiausi, kad kiekvienam žmogui būtų įmanoma skaityti ir suprasti. Tiesa, medikams ten bus per lengvas stilius, bet jiems knyga ir nėra skiriama, – kalba A.Černauskas.

Žaismingo pavadinimo istorija

Tinklaraščio pavadinimas „Pragaro ambulatorija“ perėjo ir knygai.

– Gal per baisus pavadinimas knygai, bet aš leidyklai parašiau visą A4 formato lapą, kodėl pavadinimas toks ir kodėl jis geras. Nors „pragaras“ – blogas žodis, bet „ambulatorija“ yra kaip atsvara, nes iš tikrųjų „ambulatorija“ yra geras žodis, reiškiantis, kad žmonės dar vaikšto savo kojomis ir jiems viskas iš esmės yra gerai, – sako pašnekovas.

„Pragaro ambulatorijos“ pavadinimą nulėmė nenuspėjamas ir neretai įtemptas, greito reagavimo bei greito mąstymo reikalaujantis darbas priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

– Priėmimo skyriuje kiekvieną dieną pacientų skaičius skiriasi. Būna, kad per valandą neturi nė vieno ligonio, o per kitą valandą tau atveža dvidešimt ir visus juos turi nuodugniai apžiūrėti, susipažinti, paskirti tyrimus ir po tyrimų informuoti, kokia liga, spręsti, ar pacientas turi būti guldomas į ligoninę, ar vykti namo. Kai per valandą atveža dvidešimt, užverda pragaras, nes visi pacientai nepatenkinti, nori greitai būti priimti, visiems stresas, visiems skauda, o ir personalui sudėtinga atlaikyti tokį krūvį, – pasakoja A.Černauskas. – Tokio stresinio darbo nedaug kas nori, nebent patinka intensyviai dirbti. Mes kiekvieną dieną stengiamės mediciniškai pasiruošti, kad galėtume greitai priimti sprendimus. Yra žmonės, kurie sutverti šiam darbui, ir yra, kurie ne.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras