Bendraminčių draugystės vaisius – Stragutės kaimo bendruomenė(9) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2015-08-23 15:13

Kasmet bendruomenės šventės vyksta vieno bendruomenės narių Antano Ašmono sodybos kieme. Autorės nuotrauka

Vieną rugpjūčio šeštadienį Stragutės kaime, Antano Ašmono sodyboje, šurmulys netilo iki paryčių. Stragutės kaimo bendruomenė susibūrė į šventę. Bendruomenė gyvuoja tik ketvirti metai, kai kurie jos nariai net negyvena Stragutėje, tačiau, kaip sako Laima Dėlkienė, Stragutės kaimo bendruomenės pirmininkė, burtis paskatino meilė savo tėvų žemei ir draugystė.

Subūrė meilė kraštui

Prasidėjusi bendruomenės vėliavos pakėlimu šventė skambėjo dainomis. Dainavo moterų ansamblis, instrumentais pritarė vyrai, kaip bendruomenės pirmininkė Lina Dėlkienė sako, dar nebuvo laiko sugalvoti ansambliui pavadinimo. Kol kas svarbiausia, kad jame groja tie, kuriems muzika, gera nuotaika ir į oficialią bendruomenę virtusi draugystė itin svarbi ir džiuginanti.

– Praėjus daugeliui metų po to, kai nebegyvenau Stragutėje, sumanėme surengti susitikimą. Su sodybos šeimininko Antano Ašmono, kurio sodyboje vyko šventė, tėvais mano tėvai buvo labai artimi kaimynai. Buvę draugai, kai kurie jau nebegyvenantys Stragutėje, susitikome pas Antaną. Tai buvo idėjinis susitikimas, kilęs nuo nuoširdaus ilgesio vienas kitam, ne oficiali šventė. Susirinko apie 70 žmonių. Kitais metais tai pakartojome. Vienas šventės dalyvių, Vidas Preikšaitis, pasiūlė kurti bendruomenę. Tą pačią dieną išsirinkome valdybą. Vėliau ėmiau rūpintis formalumais. Taip ir įsteigėme bendruomenę, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.

Bendruomenės aktyvas – ansamblis

Moteris kreipėsi į rajono savivaldybę, kad skirtų patalpas, tačiau paaiškėjo, kad kaimo apylinkėse nėra jokios valdiškos žemės ar apleistų bendruomenės reikmėms tinkamų patalpų. Bendruomenė įsigijo palapinę.

Šį šeštadienį po ja tilpo apie šimtą šventės dalyvių. Bendruomenės pirmininkė negailėjo padėkos žodžių Tatjanai Kalvanienei, kuri sutiko vadovauti moterų ansambliui.

– Į repeticijas renkamės nuo kovo. Kartą per savaitę. Esu labai dėkinga visiems ansamblio nariams, kurie su užsidegimu jas lanko. Po darbų kas iš miesto, kas kaime tiesiai iš kombainų visi nuoširdžiai susirinkdavome repetuoti. Ansamblyje – du akordeonininkai, vienas bandonininkas, pučiamaisiais talkina trys muzikos mokyklą baigę vaikinai. Be mūsų akordeonininko Petro Bartmino ansamblis sunkiai išsilaikytų, jis – mūsų vadovas, niekieno neraginamas atsakingai rūpinasi ansambliu, – dėstė bendruomenės pirmininkė.

Jaunimas dairosi į miestus

Šeimyniška atmosfera pasižyminčioje šventėje netrūko nei vaikų klegesio, nei jaunimo. Kaimiškoje šventėje sukiojosi seserys Karolina ir Vitalija. Vitalija sakė besiilsinti nuo mokslų. Studijuoja Vilniaus universitete, baigusi įgys italų kalbos vertėjos specialybę. Mergina sako, kad Stragutę tuomet teks visai palikti, norėdama praguventi iš savo specialybės, neišvengiamai turės kraustytis gyventi į kitą miestą. Sesuo Viktorija dar metus mokysis Tauragės profesinio rengimo centre ir taip pat dairysis į laisvas darbo vietas mieste. Prie kaimo darbų merginų net tėvai nepratina.

– Tėvai sako – „Turite siekti daugiau“. Jie ūkininkauja. Augina karves. Mums tų sunkių darbų dirbti netenka. Su sese tik aplinką aptvarkom, gėlių darželiu rūpinamės, – pasakojo Karolina.

Tačiau Viktorija sako mylinti gyvenimą kaime.

– Aplink miškai. Čia taip tylu. Sodybos viena nuo kitos toliau. Vaikystės prisiminimai kaime – patys brangiausi, – kalbėjo dvejus metus sostinėje besimokanti Viktorija.

Kaimo darbai netraukia

Stragutės kaime keletą metų gyvenęs Donatas Ašmonas tą dieną, kai išvyko į užsienį, jau buvo nusprendęs, kad kaime duonai užsidirbti per sunku. Procesas trunka ilgai: grūdinių kultūrų derlius ir uždarbis nuo jo priklauso nuo oro sąlygų, pienininkystė taip pat nepastovi.

– Kai pagalvoji, pieną parduoda pieno statytojai už tokią menkutę kainą, pieno perdirbėjai iš to uždirba dvigubai. Neteisybė tokia, – mintis žurnalistei dėstė 32-ejų Donatas. – Kai dabar pagalvoju, niekada manęs ir netraukė kombainai, traktoriai. Darbas kaime – sunkus.

Donato senelis, vyriausias kaimo bendruomenės narys, dabar džiaugiasi gaunąs „normalią“ pensiją. Gyvendamas kaime visą darbo stažą sukaupė dirbdamas kolūkyje. Jei dabar jaunimas neranda darbo kaime, tai Stasys kaime buvo įdarbintas per prievartą – tarybiniame kolūkyje, kuriame pradžioje net negavo užmokesčio.

– Kolūkio kūrimosi pradžioje nieko negaudavom. Vėliau už darbadienius atsiskaitydavo grūdais. Tačiau tokiais prastais... Pragyvendavome iš to, ką užsiaugindavom patys. Visa šeima buvom tarsi kolūkio nuosavybė. Jei dokumentuose įrašyta – kolūkietis, tai niekur kitur darbo negausi. Turėjau kolūkietišką pasą. Vėliau, laimei, kolūkį perėmė mėsos kombinatas, mes buvome įforminti oficialiai. Teko ir kombinato patalpose dirbti. Mokėjo pinigais, – prisiminimais dalijosi senolis.

Kaimas nepasikeitė“

Stasys sako, kad kaimas nuo jo vaikystės ne ką tepasikeitė – sodybų panašiai tiek, kiek ir buvo anksčiau. Kaip sako bendruomenės pirmininkė Lina, kaimas netoli miesto, tik penki kilometrai, gal todėl jame kuriasi šeimos. Daugelis gyventojų – atsikėlę iš miesto.

Stragutė neatsiejama nuo čia nuo 1999 metų veikiančios mėsos perdirbimo įmonės „Stragutės mėsa“. Jame, pasak Inos Užkuraitienės, UAB „Stragutės mėsa“ generalinės direktorės, dirba apie 70 darbuotojų. Dalis jų – gretimų netolimų kaimų gyventojai – iš Gaurės, Baltrušaičių.

– Į Stragutę persikraustėme 1999 metais nusipirkę buvusių karvidžių pastatą. Viename jo gale auginome kiaules, kitame buvo cechas. Vėliau pastatą perstatėme, pritaikėme moderniai gamybos įmonei, – istorijos detalėmis dalijosi bendrovės generalinė direktorė. – Įmonės veikla visuomet buvo sėkminga. Dabar dalį produkcijos gaminame Vokietijos rinkai, vežame gaminius į Estiją, Angliją.

Šventėje dalyvavusi I.Užkuraitienė sveikino bendruomenę, linkėjo sėkmės. Jos vadovaujamos įmonės produkcija nukrauti stalai laukė besivaišinančiųjų. Bendruomenės pirmininkė džiaugėsi draugyste su vietine įmone, taip pat dėkojo šventę savo produkcija parėmusiam „Molupiui ir Ko“ bei kraštiečiui Gintarui Kalkiui, kurio tėvai kadaise gyveno Stragutėje, Gaurės seniūnui Vidmantui Skiriui.

Šventėje taip pat pristatytas krašto paveldas: Vilijos Mockaitienės, Loretos Macijauskienės, Nijolės Šedbarienės spausti sūriai, bitininko Vido Bartmino medus, Vėjos Mockaitienės, Marytės Pielikienės ir Nijolės Šedbarienės virta sriuba. Susirinkusieji grožėjosi Birutės Jončienės rankdarbių paroda, gurkšnojo Laimutės Šerbakovos girą. Taip pat pristatytas naujas Pielikių šeimos verslas – pievagrybių auginimas.

Skaityti komentarus (9) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras