Pieno tiekėjams – ne patys geriausi laikai(0) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2015-07-12 12:43
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Egonas su žmona Danguole. Autorės nuotrauka

Šiemet, kaip sako pieno tiekėjai, pieno supirkimo kainos yra pačios mažiausios nuo 2008 metais prasidėjusios krizės, tačiau pieno produktai parduotuvių lentynose nepinga. Kentriuose gyvenančių ūkininkų brolių Edvardo ir Egono Kenklių šeimos prieš keliolika metų suvienijo ūkius, tad prasidėjusį sunkų laikotarpį ištveria lengviau. Pasak jų, pernai Europai Rusijos paskelbtas maisto produktų embargas suteikė puikią progą pasipelnyti pieno perdirbėjams.

Susitikdavome toje pačioje ganykloje...“

Kaip sako Dalytė Kenklienė, sunku buvo prieš keliolika metų, kai jai su vyro brolio Egono žmona Danguole tekdavo pačioms melžti karves. Tada moterys pasiimdavo vežimėlį, prisikraudavo bidonų ir juos, iš pradžių pačios, vėliau automobiliu tempdavo į ganyklas.

– Būdavo kuriozų. Kartą tas mūsų vežimėlis atsikabino nuo automobilio ir nubildėjo su visais pilnais bidonais. Laimei, vėliau vyrai sumeistravo šią priekabą, – atidaro ūkininkė fermos kieme stovinčią metalinę trijų metrų ilgo uždarą priekabą, kurios viduje – didelė cisterna pienui ir melžimo aparatai.

Tiek ji, tiek Danguolė giriasi, kad jų vyrai darbštūs ir sumanūs. Vos atkūrus Nepriklausomybę broliai nutarė susivienyti į vieną bendrą ūkį. 2001 metais, iki tol melžtos atskirai, kelios dešimtys karvių tapo bendros. Bendrai imta ruošti pašarus, vesti bendrą buhalterinę apskaitą.

– Turėjome nedidelius mišrius ūkius, karvių. Tiek jie, tiek mes keldavomės anksti ryte, susitikdavome toje pačioje ganykloje melždami karves. Ganyklos greta, žemę dirbdavome kartu, pamanėme – kodėl nesusijungus, – apie bendro ūkio įsteigimą pasakoja Edvardas.

Fermos priežiūrą lengvina vaizdo kameros

Dabar abiejų šeimų ūkyje – 273 galvijai, iš jų – 150 melžiamų karvių, 260 ha žemės. Per keturiolika metų iš gaunamo pelno, valstybės, o vėliau Europos Sąjungos subsidijų pastatyti trys dideli pastatai gyvuliams laikyti, sandėliai ir kiti ūkinės paskirties pastatai. Pastate, kuriame laikomos melžiamos karvės, atskiroje patalpoje įrengta aštuonių vietų melžykla su įranga, čia kasdien darbuojasi trys melžėjos. Atskirai laikomi veršeliai, atskirai – užtrūkusios ir besiveršiuojančios karvės. Darbą ūkininkų šeimoms palengvino neseniai fermoje įrengtos vaizdo kameros.

– Atsikeli, pasižiūri į namuose stovintį monitorių, kaip vyksta darbai fermoje, ar viskas tvarkoje, gal kuri karvė veršiuojasi, – pasakoja Egonas.

9 nuolatiniai darbuotojai

Jo žmona Danguolė sako, kad net išvažiavusi į kitą miestą ji gali prisijungti prie interneto ir pasidomėti ūkiu. Be to, siekdamos viena kitai suteikti daugiau laisvo laiko, Kenklių šeimos darbą dalijasi paromis: tris paras ūkį prižiūri viena pora, kitas tris – kita. Taip, pasak ūkininkių, galima sau leisti kur nors ir išvykti. Tačiau, anot Egono, net ir tuo „laisvuoju“ metu tenka darbuotis.

– Nubėgi, išsipurvini ir vėl grįžti, – juokiasi ūkininkas ir pasakoja, kaip taisyti gendančią techniką tenka dažnai jam pačiam arba broliui.

Be to, jo pareiga rūpintis laukų melioracija. Jo žmona Danguolė prisideda prie buhalterinių reikalų, Dalytę ketveriukė vadina zootechnike, nes ši daugiausiai laiko praleidžia rūpindamasi gyvuliais, o Edvardas – technika ir kitais ūkio darbais, kaip ir brolis Egonas.

Fermoje dirba 11 darbuotojų (visi – Kentrių gyventojai), net 9 jų – nuolatiniai. Ūkis priklauso žemės ūkio kooperatyvui „PIENAS LT“.

– Penkti metai esame vieni iš maždaug 210 narių. Visi esame kooperatyvo pajininkai, turime savo valdybą iš 7 narių, direktorių. Rudenį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje turėtų pradėti veikti šių metu statoma mūsų kooperatyvo pieninė, – pasakoja Edvardas.

Rusijos embargas kai kam naudingas?

Neseniai šių eilučių autorei teko dalyvauti rajono savivaldyboje surengtame ūkininkų susitikime su Europarlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariu Broniu Rope. Politikas dalijosi įžvalgomis apie tai, jog Europos Sąjungos šalyse žemės ūkio kooperatyvai labai populiarūs ir, pasak jo, pieno tiekėjai turėtų kooperuotis su pieno perdirbėjais. Esą tai padėtų ištverti nuo pernai Rusijos Europai taikomo maisto produktų embargo neigiamas pasekmes. Edvardo nuomone, tokie susivienijimai sunkiai įgyvendinami.

– Nemanau, kad kuris pieno perdirbėjas norėtų jungtis su tiekėjais. Kam jiems reikalingi tokie smulkūs „utėliai“? Tarkim, kam man, kaip pieno perdirbėjui, reikėtų prisiimti svetimą, kuris į mano verslą niekada nežiūrės taip, kaip aš, – svarstė ūkininkas.

Pasak jo, dėl pernai Rusijos paskelbto embargo labiausiai kenčia tik pavieniai pieno tiekėjai, pieno perdirbėjams rūpesčių nekyla, jie randa naujų rinkų produkcijai realizuoti.

Kodėl nekrenta pieno produktų kainos...

Nuo rudens pradės veikti kooperatyvo, kuriam priklauso ir Kenklių ūkis, pieninė. Kooperatyvas turės savo pienovežius, tad žaliavą galės gabenti ir parduoti tiems, kas pasiūlys didesnę kainą. Ūkininko pasakojimu, didieji pieno perdirbėjai jaučia artėjančią konkurenciją ir siekia atitraukti ūkininkus nuo jungimosi į kooperatyvą.

Anot jo, jau treji metai, supirkdami pieną iš kooperatyvo, pieno perdirbėjai moka kur kas mažesnę kainą nei supirkdami iš pavienių tiekėjų. Pavieniams ūkininkams už pieną net mokama daugiau, jei šie išstoja iš kooperatyvo. Situaciją, Edvardo nuomone, pakeis tik konkurencija dėl žaliavos. Tada gal ir pieno produktų kaina parduotuvėse sumažės.

– Kai prasidės konkurencija dėl žaliavos, ims kilti ir pieno supirkimo kaina. Tą pačią dieną, kai mūsų kooperatyvas nusipirkęs pienovežį išvežė 100 tonų pieno į Lenkiją, pieno perdirbėjai supirkimo kainą pavieniams savo pieno statytojams pakėlė 20-čia centų. Pusę metų buvę pilni (produkcijos, – red.) sandėliai kaip mat ištuštėjo, akimirksniu Kinija ėmė šaukštais valgyti pieno produktus iš Lietuvos, – pasakojo Edvardas.

Jo įžvalga, pieno produktų kainos parduotuvių lentynose nekrenta ir pieno tiekėjams pienas superkamas už grašius todėl, kad didieji pieno perdirbėjai „kaupia rezervą“ artėjančioje konkurencinėje kovoje. Kaip ūkininkas sako, „tokia yra logistika – tai susitarimo reikalas“.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras