Protestantišką kultūrą ir tradicijas atskleidžia evangelikų liuteronų kapinės (0)

Edmundas MAŽRIMAS

2015-10-17 13:48

Klaipėdos kalvystės muziejaus įkūrėjas, kalvystės žinovas Dionizas Varkalis ir kalvis Darius Vilius savivaldybės darbuotojams demonstruoja lietinių kryžių suvirinimą Šunelių kapinėse. Autoriaus nuotrauka

Laikui bėgant Mažojoje Lietuvoje kūrėsi savita tradicinė gyvensena su lietuviškos dvasios kultūros papročiais, rodančiais senųjų baltų paveldą. Krašte, tarp kitų kultūros išraiškų, klostėsi ir savitos laidosenos, kryždirbystės tradicijos. Mažoji Lietuva išsiskyrė savitais mediniais antkapiniais paminklais – krikštais, o plačiau pradėjus naudojanti geležį – kalvių darbo meniniais ir pramoniniais lietiniais kryžiais. To krašto tradiciniai kapinių antkapiniai paminklai atskleidžia savitus lietuviškos kryždirbystės bruožus ir lituanistinio dvasinio paveldo ypatybes. Paminkliniai įrašai, epitafijos vertinamos kaip Mažosios Lietuvos kultūros paveldo kompleksinis objektas, nagrinėjamas istorijos ir kalbotyros požiūriu.

Paminklams išsaugoti – ekspedicija

Šiam kultūros paveldui turėjo įtakos sudėtingi istoriniai įvykiai, XIX a. pab. spartėjanti krašto germanizacija, politiniai pokyčiai. Šio etnokultūrinio regiono gyvavimą nutraukė 1944 m. pabaigoje prasidėjusi sovietinė okupacija, o vėliau dešimtmečius užsitęsęs etnocidas – krašto tautinės ir kultūrinės tapatybės naikinimas. Sovietinės valdžios požiūris į Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą buvo grynai ideologinis – tai vokiška, buvusio priešo kultūra. Vykstant ideologinei kovai su bažnyčia pirmiausiai buvo naikinamos sakralinės žymės: krašto bažnyčios ir kapinės. Taip vyko savito krašto etnokultūros, jos istorijos pėdsakų naikinimas. Per sovietmetį negrąžinamai buvo sunaikinta didžioji dalis šio paveldo.

Išlikusi kapinių augmenija, antkapiniai paminklai, kryžiai, apvadai ir kita kapinių įranga tiriama architektūriniu, menotyriniu, istoriniu ir kultūrologiniu požiūriu. Atliekant šį darbą ir tvarkant Mažosios Lietuvos kapines, jų įrangą, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos viešoji įstaiga „Augustana“ vykdo ilgalaikį projektą „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“, kurio tikslas – apsaugoti Klaipėdos krašto neveikiančių evangelikų liuteronų kapinėse išlikusius antkapinius paminklus, juos inventorizuoti. Lauko darbai atliekami ekspedicijose, kurias jau ketvirti metai organizuoja Klaipėdos krašto šviesuolis, pedagogas iš Vilniaus Algirdas Šveikauskas. Jis, parengęs projektus, ekspedicijoms gauna dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros rėmimo fondo.

Pirmoji ekspedicija vyko 2012 m. Pagėgių savivaldybėje, kitais metais – Klaipėdos, pernai – Jurbarko, o šiemet – Šilutės rajone. Ekspedicijoje dalyvauja paveldosaugos specialistai, istorikai, mokytojai, mokiniai. Nuolatiniai ekspedicijos dalyviai – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai architektai Marija ir Martynas Purvinai, viešosios įstaigos „Augustana“ direktorius Gintaras Šiaudinis, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas su auklėtiniais, Jurbarko savivaldybės paminklotvarkininkas Viktoras Klepikovas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Audronė Vyšniauskienė, Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyresnioji valstybinė inspektorė Margarita Karūnienė, Tauragės kultūros centro vyriausioji metodininkė Iridija Mockienė, žydų viešosios įstaigos „Maceva“ atstovai (ši įstaiga rengia Litvakų žydų kapinių katalogą) ir ekspedicijos vadovas Algirdas Šveikauskas. Kasmet prie ekspedicijos darbų prisideda ir vietiniai gyventojai, neabejingi Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo palikimui, amatininkai, kraštotyrininkai.

Ilsėkis linksmai“

Šiemet ekspedicijos dalyviai dirbo Girininkų, Paleičių ir Šunelių evangelikų liuteronų kapinėse Šilutės rajono Juknaičių seniūnijoje. Ekspedicijoje dalyvavo Klaipėdos kalvystės muziejaus įkūrėjas ir vadovas, kalvystės žinovas Dionizas Varkalis su anūku, klaipėdietis kalvis Darius Vilius. Ekspedicijoje vieną dieną dalyvavo savivaldybių seniūnijų, įeinančių į Mažosios Lietuvos regioną, atstovai, kuriuos paveldo specialistai supažindino su kapinių tvarkymu, buvo aptartos problemos dėl valstybės įstatymų, paveldosaugos nuostatų. Kalviai demonstravo, kaip galima suvirinti lietinius kryžius, sulaužytas kapinių tvoreles.

Ekspedicijos metu buvo sutvarkyti kapinių metaliniai kryžiai, tvorelės, vartai. Kiti ekspedicijos dalyviai registravo kapines: fotografavo, užrašė paminklų užrašus, nubraižė kapinių planus. Ši informacija bus įkeltą į Lietuvos evangelikų liuteronų kapinių internetinę bazę „Augustanos“ internetiniame puslapyje. Dauguma antkapinių užrašų parašyti lietuviškai, net ir su vokiškomis pavardėmis. Antkapiniai užrašai ateičiai pasitarnaus kalbininkams, Mažosios Lietuvos kalbos tyrėjams. Suglumino vienas palinkėjimas ant paminklo – „Ilsėkis linksmai“. Šis užrašas patvirtina visai kitokį mažlietuvių požiūrį į mirtį, į anapilį.

Dirbant kapinėse buvo iškasti kryžiai, nuvalyti ir specialiais dažais nudažyti. Kapinėse aptikta originalių, lipdytų kapų apvadų ir, visų nuostabai, porcelianinės antkapinės knygos. Tokias antkapines knygas galima pamatyti tik muziejuje. Ekspedicijos išplečia kapinių registracijos akiratį, jose dalyvauja vis daugiau besidominčių evangelikų liuteronų kapinėmis, kurių dauguma galėtų būti įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Dr. M.Purvinas ekspedicijoje pristatė naują knygą „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai – II“. Autorius šią knygą ir knygą „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“ pristatė rugsėjo 25 d. Tauragėje vykusioje konferencijoje „Tilžė – lietuvių kultūros lopšys“, skirtoje Tilžės „Birutės“ draugijos 130-mečiui paminėti.

Tauragiškių indėlis

Tauragės rajono savivaldybės dalis – Lauksargių seniūnija – priklauso Mažosios Lietuvos regionui. Tauragiškiai, be kasmetinių šio krašto tyrimo darbų, prisideda prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos viešosios įstaigos „Augustana“ įgyvendinamo ilgalaikio projekto. Tauragės rajono kultūros centras partnerio teisėmis sistemingai dalyvauja projekte. Tauragės rajone yra daugiau nei 30 neveikiančių ar iš dalies veikiančių evangelikų liuteronų kapinių, todėl tauragiškiai suinteresuoti, kad šios kapinės būtų įtrauktos į projektą ir jose būtų atlikti projekte numatyti darbai.

Protestantiškoje tradicijoje susiformavo unikalios anapilin išėjusiųjų artimųjų pagerbimo tradicijos. Kapinės buvo rūpestingai prižiūrimos tada, puošiamos jos ir šiandien. Jos yra protestantiškosios tradicijos ir kultūros atspindys. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo savito architektūrinio, istorinio paveldo naikinimas. Iš dalies jis nyksta ir dabar – naikinami, vagiami metaliniai kryžiai, antkapiniai paminklai, jų detalės, naikina ir pati gamta. Tad reikalinga nuolatinė ir sisteminga šių kapinių priežiūra, kuria užsiima Lauksargių seniūnija. Prie šio darbo iš dalies prisideda ir Lauksargių pagrindinė mokykla, šios mokyklos kraštotyrininkai, vadovaujami istorijos mokytojos Vidos Candarienės.

Klaipėdos krašto kultūros paveldo tyrinėjimas, fiksavimas svarbus ir reikalingas. Tuo tikslu vyksta įvairūs projektai, kuriuose dalyvauja ir Tauragės kultūros paveldo tarnyba. Siekiant giliau pažinti mažlietuvių krašto paveldą į darbą įtraukiamas jaunimas. Toks itin aktyvus bendradarbiavimas vyksta su Tauragės moksleivių kūrybos centro jaunaisiais fotografais ir dailininkais. Pernai Tauragės moksleivių kūrybos centro dailės klasių 24 moksleiviai, vadovaujami dailės klasių mokytojų eksperčių Vidos Karbauskienės ir Jurgitos Navickienės, kartu su Šilutės pirmosios gimnazijos dailės klasių moksleiviais dalyvavo bendroje parodoje. Moksleivių darbuose buvo užfiksuoti Mažosios Lietuvos kapinės, jų antkapiniai paminklai. Paroda lankėsi Šilutėje, Pagėgiuose, Tauragėje, Jurbarke. Šiuo metu ji eksponuojama Smalininkų Mažosios Lietuvos kultūros centre.

Baigdami šiemetinę ekspediciją, projekto sumanytojai rengia leidinį. Jame bus mažlietuvių kapinių antkapinių paminklų ir įrangos pavyzdžiai. Leidinys atspindės laidojimo tradicijas, kapinių priežiūros problemas, teisinius klausimus, su kuriais susiduriama tvarkant šį paveldą.

Šių metų projektą numatyta užbaigti spalio pabaigoje Juknaičiuose, kur rinksis seniūnijų, kurios patenka į Klaipėdos krašto regioną, atstovai, miškininkai, Aplinkos apsaugos ministerijos saugomų teritorijų atstovai ir visi, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos kapinių kultūros paveldo išsaugojimas.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras