Ringiai: nuostabus regioninio parko kampelis, į kurį atsivėrė keliai turistams(0) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2015-07-09 14:36

Pagramančio regioninio parko lankytojų centras pakeitė čia stovėjusią karvidę. Autorės nuotrauka

Birželio pabaigoje atidarytame Pagramančio regioninio parko lankytojų centre keltos, kaip renginį vedusi pasakorė Birutė Normantienė išsireiškė, „pūdamentinės“ vaišės. Keptas šernas, klebonas šventino pastatą, svečiai centro pastato šeimininkui Vaidotui Šliogeriui atidarymo proga linkėjo kuo didžiausios kloties. 

Vietoj gaidžio – kapsulė

Pagal senąsias žemaičių tradicijas, anot B.Normantienės, prieš statant naują namą, po pamatais reikia pakasti nukirsdintą gaidį. Esą, kad perkūnas nekirstų ir nuo gaisro apsisaugoti.

– Nors gaidžio nekirsdinom, tačiau po pamatu palaidojom kapsulę su žinute ateities kartoms, – sakė V.Šliogeris, tardamas sveikinimo žodį. – Sovietiniais laikais čia stovėjo kolūkio ferma. Karvidė. Gamta aplink buvo nuniokota. Iš dvidešimties savininkų valstybės lėšomis išpirkome sklypą. Tikslas – rekultivuoti teritoriją ir išsaugoti ši nuostabų gamtos kampelį.

Upės ir miško apgaubti Ringiai – ypatingo grožio vietovė. Kaip istorikas Vytenis Almonaitis rašo knygoje „Karšuva I”, gyventa čia nuo itin senų laikų – pagal archeologų rastas iškasenas, maždaug V amžiuje. Tikėtina, kad ties Ringiais upėje žirgus girdė ir į Žemaitiją traukę kryžiuočiai. Ringiai pažymėti jų kelio į Žemaitiją žemėlapiuose.

Dvarvietėje įsikūrusios 3 šeimos

Ringiuose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, gyveno 81 gyventojas.

– Kas ten žino, ar tiek dabar gali būti, – svarstė ties kelio, vedančio į lankytojų centrą, posūkiu gyvenanti Bronė.

Pagrindinė kaimo Dvaro gatvė primena, kad kaime kadaise stovėjo dvaras. Kaip Edmundas Mažrimas sako, XIX a. pabaigoje.

Bronė teigia, kad dvaro gyvenamasis namas kolūkio valdžios inciatyva buvo perstatytas. Šiuo metu jame gyvena trys šeimos, nors pastatas pritaikytas šešioms. Žurnalistei duris atvėrė devyniolikmetis Tadas.

– Sako, gyvenu kadaise čia stovėjusio dvaro vietoje, tačiau daugiau nieko apie dvarą nežinau, – sakė vaikinas.

Po dvarininkų gyveno girininkai

Jo mama Genė gimė 1970 metais, kitais metais dvaras, jos pasakojimu, buvo nugriautas. Prisiminimų apie jį tik tiek, kiek Genei papasakojo jos mama.

– Sakė, dvaras stovėjo kiek arčiau Ringės upelio skardžio. Jo stogas buvo iš medinių lentučių. Graži veranda. Greta stovėjo svirnas ir pirtis, – mamos pasakotais prisiminimais dalijasi Genė.

Pasak jos, kolūkio laikais mama dirbo čia gyvenančių girininkų šeimai. Dar eiguliai gyveno. Kai kolūkio valdžios iniciatyva namas perstatytas, apsigyveno šeimos. Panašiai toje vietoje, kur turėjo būti dvaro veranda, ant skardžio šalia dailios pušaitės stovi į koplytėlę panašus pastatukas. Genė sako, kad jį kadaise pastatė meniškos sielos kaimynas:

– Ten jis tokį dekoratyvinį malūną pasidaręs buvo. Po jo gyveno šeima, tai viduje dabar vaikai žaislus susikrovė.

Per apsemtą tiltą geriau nevažiuoti

Ringiuose, Genės skaičiavimu, auga 6 vaikai. Du mažesni lanko Pagramančio pagrindinę, keturi – ugdymo įstaigas Tauragėje. Pasak Genės, tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl turėtų būti inicijuotos Ringių tilto per Jūros upę statybos. Dabartinis tiltas per Jūrą – keletas betono plokščių. Pernai jos sutvirtintos metalu, jų sandūra užpilta betonu. Lietinguoju metų laikotarpiu upės vanduo veržiasi per tilto viršų. Tada juo nevažinėjama. Tadas mena atvejį, kai į jų sodybą pasibeldė per apsemtą tiltą mėginęs pervažiuoti tauragiškis.

– Jam baigiant pervažiuoti tiltą užgeso automobilio variklis. Tėtis tempė jo automobilį. Tačiau mašiną vyras gana greit susitvarkė ir galėjo važiuoti namo. Matyt, tiesiog vandens į oro filtrą buvo patekę, – prisiminė devyniolikmetis.

Kraštovaizdį keitė fermos

Ringių kraštovaizdis šimtmečio bėgyje spėjo pasikeisti kelis kartus. Prasidėjus kolektyvizacijai dvarui priklausančias sodybas keitė fermos, plito dirbami plotai, vėliau nugriauti ir istoriją menantys dvaro ansamblio pastatai, dabar pradėtos griauti prieš 60–70 metų statytos fermos, žemės ūkio išalinta žemė atsigavo, Pagramančio regioninio parko direkcija inicijuoja gamtos rekultivavimą.

– Prisimenu, vietoj dabar link tilto vedančio kelio driekėsi dirbama žemė. Dar anksčiau ten, kur stovėjo fermos (netoli upės, lankytojų centro), tyvuliavo tvenkinys, taip mama sakydavo. Aš jo nepamenu. Kolūkio laikais buvo dvi kiaulidės, T formos galvijų ferma, ten, kur įrengtas lankytojų centras, stovėjo karvidė, o vėliau buvo auginamos žąsys, – pasakojo keturiasdešimtmetė.

Dar ne visi pastatai nugriauti. Vieną iš kiaulidžių pastatų įsigijusi Genė jame laiko šieną.

Ramuma...

Prie į lankytojų centrą vedančio kelio gyvenantis Juozas juokauja, kad Ringių gamta puikiai tinka pensininkams. Vyras į Ringių kaimą atsikraustė prieš dvidešimtmetį. Po keleto metų vyras išėjo į pensiją ir dabar mėgaujasi ramybe kaime.

– Ramuma. Išeini gamtos pasiklausyti, ko dar pensininkui reikia? – šypsojosi į tvorą parimęs vyras.

Šalia jo guli Meškis, gelsvos spalvos kudlius. Toks kudlotas, kad iš tolo žiūrint į jį atbėgantį rodosi, kad plaukų kamuolys atskrieja.

– Kad jis nieko nesako, tai ir nekerpame, – į žurnalistės pastabą apie šuns „ševeliūrą“ juoku atsako Juozas.

Kas keliolika minučių per kaimą pravažiuoja po automobilį. Ringių tilto link. Gal miesto gyventojai per Ringius trumpina kelią? Kaip Vaidotas Šliogeris, Pagramančio regioninio parko direktorius, sako, kaimas dar labiau atgis, kai bus išgrįstas link lankytojų centro vedantis kelias. Tuoj ir turistai ims plūsti. Direkcijos planuose – stovyklos vaikams, planuojama netoli centro plytinčią lanką pritaikyti palapinių miesteliui, centre turistams bus teikiama visa informacija apie lankytinas Tauragės krašto vietoves. Bus galima net pernakvoti.

Kaimas įgauna naują kvėpavimą. Kadaise per upę brendantys kryžiuočiai net nenumanė, jog po keleto šimtmečių turtu bus laikomos ne tik materialiosios vertybės, dėl kurių tiek pralieta kraujo, bet ir gamtos lobiai. Atvykę į Ringius, prie Jūros ir Akmenos santakos, ne vienas turistas iš Lietuvos ar net užsienio, pasitiesęs ant žolės pledą ir ištiesęs kojas, atsikvėps: „Ak, pagaliau pabėgau į gamtą“...

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras