Tauragės dvare neįtikėtino dydžio šulinys – Pirmojo pasaulinio karo palikimas?(4) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2015-06-04 16:51

Vamzdelis, pro kurį trykšta šaltinis, buvo įrengtas Pirmojo pasaulinio karo metais. Autorės nuotrauka

Tauragės dvare kūpso Napoleono šulinys – į redakciją užsukusio tauragiškio pastebėjimas skambėjo neįtikėtinai. Vyras tvirtino, kad daugiau nei šimtmetį skaičiuojantį šulinį statė belaisviai, o dabar jo vandeniu naudojasi Tauragės dvaro gyventojai.

Keleto metrų skersmens

– Manau, kad šulinį statė Napoleono kariuomenės belaisviai, – svarstė vyras, šių eilučių autorę atvedęs į privataus namo kiemą.

Iš keleto metrų skersmens šulinio styro vamzdis, pro kurį trykšta vanduo. Šulinio vandenyje plaukioja žuvys. Iš akmenų ir betono suręstas šulinys išties įspūdingas.

Gretimo namo kieme užkalbinta moteris teigė, kad šulinio vandeniu ji ir kaimynai laisto daržus, esą jo vandenį anksčiau naudojo Tauragės dvare veikianti siuvykla. Tada, pasak moters, buvo atlikti tyrimai – šulinio vanduo buvęs švarus.

– 1971 metais, kai čia atsikraustėme, šulinys buvo uždengtas tokiais panašiais į geležinkelio bėgiais. Turbūt, kad žmonės neįkristų. Buvo ir metalinis stogelis. Kažkada buvo atvažiavusi gaisrinės autocisterna vandens pasisemti, stūmėsi atbula ir įlaužė šulinio kraštą, kurį vėliau sutvirtinome. Dabar mano vyras į vandenį karosų prileido, kad vaikams būtų įdomiau, – pasakojo Stefa.

Kariai girdė arklius

Pasak jos, trijų metrų gylio šulinys žiemą neužšąla, jame kartais žiemoja antys. Per keturiasdešimt metų Stefa jį užšalusį sako mačiusi tik kartą, net nufotografavo tuomet. Kada šulinys galėjo būti pastatytas, gyventoja nežinojo, tačiau teigė girdėjusi, kad jį naudojo šioje vietovėje kadaise stovėjusi spirito gamykla, o šulinio vanduo buvęs naudojamas aušinimui.

– Dar anksčiau čia buvo įsikūręs dragūnų karinis dalinys. Tai jie savo arklius girdydavo to šulinio vandeniu. Mano dėdė tarnavo, – pasakojo Stefa.

Netoli šulinio stovintis moters namas taip pat istoriškai reikšmingas – jame pokariu buvo įsikūrusi karinio miestelio gaisrinė. Šeimai atsikėlus į jį gyventi teko platinti langus, keisti šildymo sistemą.

– Kai atėjome gyventi, tada dar gaisrinė namo gale stovėjo. Mano kambarys buvo skirtas čia budintiems kareiviams, – mena Stefa. – Gavome leidimą gyventi, nes manasis dirbo karinio miestelio elektriku. Dabar namą privatizavome. Langai čia buvo gerokai siauresni. Sienos iš raudonų plytų. Kai vyrai platino langus, turėjo vargo, kol išmušė tas plytas. Persikraustę dar porą metų šildėmės su čia buvusiais tokiais „pečiais-raketomis“. Forma primena raketą, metaliniai, viduje plytos, kurios įkaisdavo ir skleisdavo šilumą. Kiekviename kambaryje buvo po „raketą“.

Šulinį statė vokiečių belaisviai

Šeima naudoja miesto vandentiekio, anksčiau – karinio miestelio gręžinio vandenį. Senasis didysis šulinys praverčia ūkyje.

Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas, pažvelgęs į šulinio nuotraukas ir išgirdęs, kad tauragiškiai jį Napoleono šuliniu vadina, nusijuokė. Tačiau tiesios tiek redakcijoje apsilankiusio vyro, tiek vietinės gyventojos Stefos pasakojimuose yra.

– Gręžinį išgręžė vokiečių belaisviai Pirmojo pasaulinio karo metais. Napoleonas to šulinio tikrai nestatė. Kaip matėte, ten vanduo bėga per vamzdį, tai jį tada įrengė tam, kad būtų galima tvarkingai naudotis ten tekančiu šaltiniu. Šiaip pats šaltinis naudotas jau nuo XIX amžiaus. Kaip žinote, ten stovėjo dvaras. Savininkas Vasilčikovas turėjo bravorą. Jį ir statė numatę, kad yra vandens. Kiek žemiau šulinio galima įžvelgti terasas, jose būdavo sodrinamas bravore panaudotas vanduo.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras