Treinosios kaimas – miręs, bet gyvas(0) 

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2015-11-14 16:27

Treinosios gyventoja Marijona, sutikta pakeliui į bažnyčią. Autorės nuotrauka

Tarp pomidorų daigų piktžoles ravėjusi geltonkasė atsikanda pomidoro, susiraukia ir numeta jį kiek galima toliau per dvarvietę juosiančią tvorą. Visa tai stebėjusi dvaro ponia šypteli, net neketina barti savo samdinės. Ji nužvelgia puikiai prigijusį savo maumedį, kurį vyras visai neseniai parvežė lauktuvių iš Lenkijos ir pasodino. Tačiau grįžkime į šias dienas. Su mokytoja-kraštotyrininke Elena Baziniene stovime prieš geltonas maumedžio šakas. Ką tik šypsojomės besiklausydamos, kaip po kraštotyrininkės kojomis čežėjo oranžiniai lapai, žengiant per buvusį Treinosios dvaro parką. Prieš ketverius metus Treinosios kaimas buvo išbrauktas iš kaimų sąrašų.

Dvaro parke...

Vietovė aplink maumedį atrodė puiki dvarui, ant kalno, o apačioje teka Šunijos upelis. Pasak Elenos, anksčiau ponai savo damoms dovanų veždavo ne papuošalus, o sodinukus. Todėl apie dvarus būdavo užveisiami puikūs sodai. Treinosios kaime toks gyvavo porą šimtmečių, vėliau ėmė nykti, dar vieną žiemą kažkuris kaimo gyventojų prireikus malkų nukirto čia augusius kedrus. Dabar, kaip Elena sako, šioje vietoje prisisėję jaunų medelių, jie auga sava tvarka. Dvaro parke stovi du krepšinio stovai, riogso šulinys.

– Vėliau, tarybiniais laikais, šiame parke buvo sodyba, gyveno žmonės. Vėliau čia vaikai įsirengė krepšinio aikštelę. Buvo laikai, kai Lomių mokyklą apie 40 Treinosios kaimo vaikų lankė, – prisiminė Elena.

Bandau įsivaizduoti, kaip pulkas vietos vaikų čia žaisdavo krepšinį.

Prijungė prie Lomių

Apie tai, kad į Treinosios kaimą ponas Šulcas žmonai parvežė pomidorų, kurie šiuose kraštuose dar nebuvo auginami, man papasakojo Elena. Panašias istorijas ji prieš keliolika metų pasakodavo savo mokiniams, kai šie buvusio dvaro parke įsirengdavo palapines ir iškylaudavo. Dabar Treinosios kaimo formaliai nebėra. Kaip sako Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška, kaimo pavadinimas nebedominuoja jokiuose dokumentuose.

– Prieš keletą metų Vyriausybės nutarimu buvo keičiamos kaimų ribos, perbraižomos ir sklypų ribos. Anksčiau nutolę kaimai laikui bėgant plėtėsi, priartėjo vienas prie kito. Lomių ir Treinosios kaimą skyrė tik Šunijos upelis. Kai kurie gyventojai net registruodami savo gyvenamąją vietą nebežinodavo – Treinosios kaime ar Lomiuose gyvena, – kaimų sujungimo aplinkybes nusakė seniūnas.

Juodasis ženklas

Norėdami pagerbti savo gimtojo kaimo vardą, vietos gyventojai ties Treinosios kaimo riba pastatė ženklą – juodame fone dvi datos: 1927–2011. Antroji data žymi kaimo išnykimo metus.

– Teko išgirsti gyventojų nuomonių, kad ženklas kai kuriems pravažiuojantiems asocijuojasi su mirtimi. Tačiau, žinoma, kiek žmonių, tiek nuomonių, – sako seniūnas.

Kaimas gyvuoja toliau prisiglaudęs prie Lomių. Važiuojant teko sutikti dviratį minančią ponią Marijoną, ji važiavo į Lomių bažnyčią. Marijonos ir jos kaimynų trobą skiria keletas metrų, anksčiau šie žmonės gyveno skirtinguose kaimuose.

– Buvo laikai, kai Treinosios kaimas buvo didesnis už Lomių. Kaimo istorijos pradžia siekia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus. Tada ten įsikūrė dvaras. Gyvenvietės paprastai kurdavosi apie dvarus. Iš netoliese esančių Lomių visi traukdavo į Lomių dvarą, nes ponas Henrikas Šulcas buvo dosnus ir gerai mokėdavo, – apie anuos laikus pasakojo Elena. – Tame dvare tarnavo ir poetės Birutės Baltrušaitytės senelis.

B.Baltrušaitytės gimtinė

Prasilenkę su Marijona sustojame prie prieš dešimt metų B.Baltrušaitytės tėvų sodybos vietoje pasodintos liepaitės. Aplink – arimai. Kur vaikystėje lakstydavo Treinosios kaime gimusi poetė, niekas nebepasakos, nes, pasak Elenos, prieš porą metų mirė čia gyvenusi paskutinė B.Baltrušaitytės amžininkė.

„Lomiai ir Kazbarynai. Pažalpys.

Dvynakiai – vaikystės vietos margos –

Kaip mįslės... Netmezgamas mazgas...“, – rašė poetė, greičiausiai, mintyse dairydamasi pro savo gimtosios trobos langus.

Kasbarynų kaime 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis gyveno 22 žmonės, Devynakiuose – 2, Pažalpio kaimo jau nebėra žemėlapyje. Matyt, dar gyva būdama (mirė 1996 m.) poetė matė kaimų likimą, nes ne veltui, kaip sako E.Bazinienė, po apsilankymo gimtinėje pedagoginiame žurnale „Dialogas“ ragino saugoti kaimo mokyklas, nes kaimai be jų tamsės.

Nesuprastų eilės ryte prie parduotuvės

– Paskutinį kartą poetė Treinosios kaime lankėsi 1994 metais. Tada buvo rugpjūčio atlaidai. Po pamaldų pietavome pas Virginiją Valinčienę. Poetė teiravosi, ar jaunimas neturi žalingų įpročių. Ji nusistebėjo, kai atsakėme, kad ne, – prisiminimais dalijosi Elena.

Mokytoja apgailestauja, kad laikai pasikeitė. Dabar atsakymas į tokį klausimą greičiausiai nuliūdintų poetę. Prie mudviejų su Elena pašnekesio prisijungia Lomių seniūnaitis Algimantas Ramanauskas. Paklausiu, kas poetę nustebintų, jei ji kaime galėtų pasidairyti dabar.

– Be to, kad čia graži gamta ir Lomiai praminti literatūriniais Lomiais (juos garsina ir iš šių kraštų kilusi rašytoja Zita Čepaitė, Albinas Batavičius), yra čia ir liūdnų vaizdų. Greičiausiai poetę nustebintų, kodėl ryte prie parduotuvės nusidriekia eilutė vyrų. Mes tai žinome, – išsakė seniūnaitis.

Treinosios kaimas

1992 m. kaime buvo 183 gyventojai, 2011 m. – 101 (Lomiuose tais metais – 306). Anksčiau kaime stovėjęs stambus dvaras. Anot istoriko Vytenio Almonaičio, nuo XIX a. pab. čia ūkiškai šeimininkavo ponai Šulcai. Dvare buvo pieninė, plytinė, o suradus kalkių – ir kalkinė. Dvaro pasididžiavimu laikytas dar XIX a. įkurtas su Šunijos slėniu susiliejantis retų rūšių augalais praturtintas parkas. Dvaro šeimininkas H.Šulcas, šiaip palikęs apie save teigiamus prisiminimus, mėgdavęs pasipuikuoti – važinėdavo pasikinkęs šešis staininius žirgus.

Birutė Baltrušaitytė (Masionienė), rašytoja, poetė, literatūrologė, dėstytoja, Treinosios kaime gimė 1940 m. Pirmąją klasę pradėjo lankyti Lomiuose. Išsikėlus tėvams į Tauragę, mokėsi ir 1960 m. baigė Tauragės pirmąją vidurinę mokyklą. Savo gimtus kraštus mini 1988 m. apysakų knygoje „Sugrįžimai“ ir eilėraščiuose.

 

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras