Tuščių kaime karaliauja pievos ir laukai(3) 

2015-04-19 13:39

Laimutei Elenai Rabačienei išnykęs Pagramantalio kaimas asocijuojasi tik su ten gyvenusiais keturiais kaimynais Zemeckiais, visa kita apie kaimą – užmaršty. Autorės nuotrauka 

Tu turbūt juokauji“, – taip reagavo trąšas girininkui Kęstučiui Kinderiui parduodantis pardavėjas, kai šis pasakė, kad gyvena Tuščių kaime. Manė, kad šis išsigalvoja. Nieko panašaus, netoli Pagramančio piliakalnio vingiuoja kaimo keliai keleliai. Dairaisi vieną kilometrą, kitą – tuštuma. Tačiau iš tikrųjų riedi per Tuščių kaimą. Jis yra. Tik jo nematai...

Gyvųjų beieškant...

Aprodyti Tuščius gali tik vietinis. Laimei, mano bendrakeleivis apie kaimą ir jo apylinkes šiek tiek žinojo iš savo senelių pasakojimų. Pakylame keliu dešinėn vos tik įriedėję į Pagramantį. Keletas kilometrų, ir esi Pagramančio piliakalnio viršukalnės lygyje, tačiau važiuoji laukų keliu.

– Tu suprask, kad ne mes į kalną įkilome, o Pagramantis yra duobėje, – pamokančiai pirštą iškelia vairuotojas ir mes porą minutėlių padiskutuojame, kaip gali blogai baigtis pagramantiškiams, jei Akmena ištvintų.

Prasideda pievos. Tokios žavingos tarsi peroksidu nugelsvintos. Laukas, kelias, posūkis, graži pušis. Nė nameliuko. Vadinasi, mes – Tuščiuose... Pro mus prarieda sidabrinis pikapas ir mes patraukiame jam įkandin. Mano bendrakeleivis patikino surasiąs man gyvųjų.

Dvi sodybos Tuščiuose – gyvenamos

Surado. Įsukdami į pamiškėje esančios sodybos kiemą prasilenkėme su keliomis vištomis. Iš namo išsliūkinęs šeimininkas prisidega cigaretę ir pritariamai linkčioja galva man vardijant iš Mažonų seniūno sužinotų Tuščių kaimo gyventojų pavardes.

– Bitinas, – linkteli, nes tai jis pats. – Netoliese turi gyventi girininkas, už miško turi būti sodyba, kuria rūpinasi jauna šeima. Ir Zemeckiai.

Kad kaime žmogaus globoje yra keturios sodybos ir viena tuščia, patvirtina pas kaimyną „pasiciekavinti“ atvykęs K.Kinderis, Ringių girininkijos girininkas. Tas pats, kurį matėme važiuojantį pikapu. Jis su šeima gyvena Tuščių kaime esančiame tarnybiniame būste – sodyboje. Pastarasis ir prajuokino papasakodamas savo nuotykį turguje, kai pardavėjas pasitikslino, ar šis tikrai Tuščių kaime gyvena.

– Ne kaži ką mes tau papasakosime apie kaimą. Esame čia atsikraustę, – nedaugžodžiavo girininkas.

Sodybos savininkas Vytautas Bitinas tik pritariamai linktelėjo. Sakė čia gyvenantis nuo 1988 metų. O kaimas tuo metu jau buvo ištuštėjęs.

Grįžo, kur vaikystėje lakstė...

Vėl laukai, laukai, pievos. Pasiekiame trečią sodybą, kuri, anot sutiktųjų, priklauso jaunai šeimai. Tvenkinys, mediniai pastatai, aptverta teritorija. Tačiau žmonių nėra. Kaip ir gretimoje sodyboje. Tokį gražų namą-vaiduoklį seniai buvau mačiusi. Cokoliai su mediniais išraižymais, veranda... Nors svyranti ant šono, bet vis tiek dvelkianti jaukumu ir prabanga. Ir tokia tankutė, jau savo gyvenimėlį baigianti tvora.

– Pamenu, kieme žydėdavo jurginai. Ir kitos aukštos gėlės. Tokios, kokias mėgsta sodinti kaimuose, – praeitį man telefono ragelyje dėstė 29-erių metų Virginija Stružeckienė.

Jiedu su vyru rūpinasi prieš metus tėvų pirktu sklypu greta namo vaiduoklio. Svajoja čia, Tuščiuose, įsirengti vasarnamį. Su šeima moteris gyvena Tauragėje, kaimas jai dabar kaip vieta pailsėti, papramogauti. Greta esanti sena negyvenama sodyba jai kelia nostalgiją apie kaime praleistas vaikystės dieneles.

– Pamenu tą gražią verandą. Prieš dvidešimtmetį, Dieve, kaip laikas bėga, gal daugiau, sodyba buvo kaime pavyzdinė, – kalba apie namą-vaiduoklį moteris. – Aš buvau tada paauglė. Gyvenau Pagramantyje, tačiau eidavome ant Pagramančio piliakalnio, ir čia keliai atvesdavo. Čia gi netoli, kokie keturi kilometrai nuo miestelio. Pamenu, tėvai pasakodavo apie Tuščius, kad kolūkio laikais čia, šioje vietoje prie kelio, buvo dar keturios sodybos. Mes, kai pernai tvarkėme savo sklypą, aptikome įvairių akmenų, sodybų mūrų liekanų.

Apie Tuščius – iš Kreivių gyventojos

Dabar vidury tuščių laukų, prie kelio, kaip sesės stovi tik sodyba, kurioje Virginijos vyras su tėvu rengia vasarnamį, ir apleista sodyba su gražiąja veranda.

– Čia gyveno Juknų šeima. Mes su Danute Juknaite kartu ėjome į mokyklą. Susitikdavome ties sankryža, – savo jaunystės knygą atvertė 73-ejų metų močiutė.

Pas ją užsukome atsitiktinai. Pastaroji – ne Tuščių kaimo gyventoja. Net ne iš Tauragės rajono. Nors jos sodyba nuo Tuščių – vos už keleto kilometrų. Kreivių kaimas, kuriame moteris gyvena, – jau Šilalės rajone.

Apie Tuščius ir gretimus kaimus Laimutė turėjo ką papasakoti.

– Esu Laimutė Elena Rabačienė. Mano panautinė pavardė – Genytė, – raportavo šviesaus žvilgsnio moteris.

Apie keturis Zemeckius, pravardes turėjusius

Neįtikėtina, kaip jauku iš šono stebėti, kaip beveik kraštiečiai bando „galus“ apie bendrus pažįstamus suvesti. Pašnekovai prisiminė jau išnykusį Pagramantalio kaimą, kuris Zemeckiais garsėjo. Jame gyveno keturios Zemeckių šeimos ir, pasak Laimutės, – visiškai ne giminės.

– Visi gretimų kaimų gyventojai juos pravardėmis vadino. Buvo Karalius Zemeckis. Aficier Zemeckis, suprask, tuo metu milicininku dirbo, Akmeninis Zemeckis, nes prie Akmenos gyveno, ir Pašaltakys, – vardijo moteris.

Paskutiniojo pravardę paaiškino mano gidas. Esą dėl boluojančių akių obuolių vietiniai ketvirtajam Zemeckiui Pašaltakio pravardę uždėjo.

– Šaltos, baltos, pašalusios akys, gal todėl, – pasvarstė bendrakeleivis.

Prašau močiutę dar ką nors apie Tuščių kaimą papasakoti. Apie savo draugę Danutę, kuri gyveno name su gražia veranda, kurią jau apžiūrėjome.

– Eidavome kartu į šokius. Mes su Danute buvome gražiausios. Vėliau ji mano parėdkoj buvo, – dėsto močiutė.

Kaimuose karaliauja gamta

Maldauju papasakoti apie šokius „tais laikais“.

– Dūzgės? Tūsas? Ne, tokių žodžių nežinau, – atsako močiutė. – Pas mus būdavo šokiai, vakaruškos per Žolinę. Kas mokėjo – tas grojo, kas mokėjo – šoko. Pas Jukną, kaimyną, buvo toks didelis kambarys, kuriame susirinkdavome. Tada būdavo draudžiama nepilnamečiams dalyvauti tokiuose šokiuose. Saugumas neleido. Ir gerti nebūdavo galima. Jei kas savo atsinešdavo, tai tik niekam nematant gurkšteldavo. Nešlitiniuodavo niekas girti taip, kaip šiais laikais.

Pasisvečiavę pas Laimutę Kreiviuose, pravažiuojamus Tuščius paliekame laukti tikrosios pavasario šilumos. Ji jau glosto švelnesniu pietryčių vėjeliu. Tuščiuose karaliauja gamta – keleto hektarų plote kaimą mena vos kelios sodybos. Žmogus čia, gamtoje, – tik svečias. Amžių perspektyvoje ims valdininkų rašikliai ir išbrauks kaimą iš žemėlapio. Laimei, netoli Tuščių kaimo esantį apie 40 metų tuščią Pagramantalio kaimą dokumentuose Jonas Samoška, Mažonų seniūnijos seniūnas, dar „laiko“... Mažonų seniūnijos kaimų apskaitoje išnykę kaimai dar egzistuoja. Pasak seniūno, pasitaiko, kad atgyja. Tačiau apie tai – kitą kartą.

Skaityti komentarus (3) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras