Giminystės pavadinimai – ir kasdieniški, ir ausiai neįprasti, ir jau pamiršti (1)

2018-10-01 06:41

Kaip knygoje „Lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai“ rašo autorė filologė Rūta Buivydienė, giminystės terminija – tai sritis, su kuria susiduriame kiekvienas, tiek vaikystėje, bendraudami su savo šeimos nariais ir jų artimaisiais, tiek subrendę ir sumainę žiedus, susieję savo gyvenimą su vyro ar žmonos gimine. Daug darbo pareikalavusioje studijoje autorė surinko ir senųjų šaltinių šios temos terminus. Kai kurie giminystės pavadinimai mums puikiai pažįstami ir vartojami, o kai kurie ir nustebina, ir priverčia nusišypsoti. 

Sutuoktinis

Vyras – pagrindinis ir neutraliausias, visuotinai vartojamas vyriškos lyties sutuoktinio pavadinimas, plačiai vartotas jau seniausiuose mūsų rašto paminkluose. Tiek žemaičių, tiek aukštaičių tarmėse vartojamas ir vyro pavadinimas pats.  XVII a. Rytų Prūsų vokiečių–lietuvių kalbų žodynuose „sutuoktinio“ reikšme randamas ir žodis draugas. Senojoje tautosakoje vartotas ir draugo vedinys drauguõlis. Plačiausiai paplitęs ir gyviausiai vartojamas tarminis vyro pavadinimas – žmogus. Kai kur tarmėse vyrui pavadinti vartojamas žodis diẽdas. Šnekamojoje kalboje vyras pavadinamas seniu, tėvu, maniškiu. 

Tiek „antrojo (našlės) vyro“, tiek „vyro, po vedybų išeinančio į žmonos namus“ reikšmėmis plačiausiai vartotas, o tarmėse daug kur tebevartojamas ir dabar, užkurys. Šio pavadinimo sinonimai, kalbininkų rasti įvairiuose šaltiniuose – priekuras, įkuris, ančkurys, priimčius, įsodas, namininkas, ateitinys, įvestinys, atvestinys. Našlės vyras vadintas preikšu. Antrasis moters vyras vadintas ir užguliu, pavadu. Užtupys, ančtupinis – trečiasis moters vyras; bobkalis, kaliboba – ketvirtasis moters vyras; bobos baigis – penktasis moters vyras.

Sutuoktinė

Dabartinėje lietuvių kalboje sutuoktinė vadinama žmona. Apie šio žodžio vartojimą „sutuoktinės“ reikšme užsimena senųjų M.Daukšos, K.Sirvydo raštų tyrinėtojai. Nors dažniau žodis „žmona“ senuosiuose raštuose vartotas ir moteriškos lyties asmeniui reikšti. Ir dabartinėje kalboje, ir tarmėse puikiai pažįstamas ir pavadinimas patì.

Šnekamojoje kalboje „žmona“ vadinta boba, sene, bobe. Drauguonė – liaudies kalboje ir tautosakoje. Senuosiuose raštuose rasti terminai motė, draugė vartoti sutuoktinės reikšme. Pono žmona vadinta žiūpone.

Sutuoktinei vadinti šnekamojoje kalboje dažnai pasitelkiami savybiniai įvardžiai maniškė, manoji, saviškė, savoji.

Kaip teikia filologė R.Buivydienė, antroji ir tolimesnė žmona turi mažiau pavadinimų nei tokio statuso vyras. Pirmiausia tai pavada (pavaduojanti pirmąją). Antroji vyro žmona vadinta ir antravede, antrapate. Trečiapatė – trečioji vyro žmona. Preikšė – už našlio ištekėjusi ir jo namuose apsigyvenusi moteris.

Sugyventinė, netikra pati arba, kaip dažniau dabar sakoma, gyvenimo draugė, vadinta puspate, pusbobe.

Kiti giminystės pavadinimai

Giminystės pavadinimai apima kraujo ir vedybų giminystę nusakančius žodžius.

Vyro motina – anýta
Vyro tėvas – šẽšuras
Vyro brolis – dieveris
Vyro sesuo – móša, dieverė, svainė, marti, brolaitė
Žmonai vyro sesers vyras – mošėnas
Vyro brolio žmona – jéntė, ìntė, gentė, žentė, dieverienė, brolienė
Žmonos tėvas – úošvis
Žmonos motina – úošvė
Žmonos brolis – láigonas (vyrui žmonos brolio žmona – laig(u)onienė)
Žmonos sesuo – sváinė
Žmonos sesers vyras – sváinis
Sūnaus žmona – martì, sūnienė
Sūnaus žmonos (marčios) brolis – marčiabrolis
Dukters vyras – žentas, martas, dukravedis, dukterėnas
Brolio žmona – martì, marša, brolienė, brolaitė
Sesers vyras – žéntas, svainis
Tėvui ar mamai marčios ar žento mama – svočia
Tėvui ar mamai marčios ar žento tėvas – svotas
Broliui ar seseriai sesers vyras – svainis
Broliui ar seseriai brolio žmona – brolienė
Avynas – motinos brolis (kaip ir prūsiškas „awis“), dėdė
Ava – motinos brolio (avyno) žmona; teta, dėdienė. Dar – avynienė, mūma
Brosis, broterėlis, brolelis, brotužis – pusbrolis
Brosė, brotužė – pusseserė
Dėdbuvis – velionės tetos vyras
Dėdėnbuvė – dėdienė jos vyro giminėms, dėdei mirus
Tetėnas, tetulėnas – tėvo arba motinos sesers (tetos) vyras. Kita žodžio tetulėnas reikšmė – tetos sūnus, t.y. pusbrolis
Tetinas, tetutinas, tetulis, tetulius – tetos vyras
Bobutinas – senelės vyras (bobutės vyras iš kitų vedybų, pagal uošvinas – uošvės vyras iš kitų vedybų)
Dukterėčia – brolio ar sesers duktė
Sūnėnas – brolio ar sesers sūnus
Brolėčia – brolio duktė
Brolėnas, brolainis, brolaitis – brolio sūnus, pusbrolis
Brolainienė – brolio sūnaus žmona
Seserėčia – sesers dukra
Seserėnas – sesers sūnus
Nepuotis (dar nepotis, neptis) – vaiko vaikas, vaiko sūnus, dabar anūkas
Neptė – vaiko duktė, anūkė
Vaikaitis, vaikvaikis – vaiko sūnus, dabar anūkas
Provaikis – vaikaičio vaikas, proanūkis
Anūkienė – anūko, vaikaičio žmona
Pora, pačiudu, draugysta – abu sutuoktiniai
Šeirys, šeiris, udaučius – be žmonos (mirus žmonai) likęs vyras
Gyvanašlis – be žmonos (paliko vyrą) likęs vyras
Šeirė, udava – be vyro (mirus vyrui) likusi žmona
Gyvanašlė – be vyro (paliko žmoną) likusi žmona.

Parengė Raimonda Alysienė

Skaityti komentarus (1) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras